Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Trumpai priešistorė – mano pusės metų vaikas susirgo žarnyno infekcija ir gera menesi ligonineje prievarta buvo girdomas vaistas, ko pasekoje nepasiduoda maitinamas sauksteliu ir yra nevalgiukas. Dabar jam vieneri, o aš vis dar pilnai maitinu. Pati ieškau priežasčių ir išeičių iš to, tad neretai konsultuojuosi si medikais. Šį kart vaiko pediatras nusiuntė mus pas neurologą. Reziumuosiu ką išgirdau ir koki spaudimą patyriau:

 - motinos pienas tavo vaikui kaip maistas buvo reikalingas tik iki vieneriu, veliau jis nebeturi jokios maistines vertes;

 - nuo vieneriu metu motinos pienas vaikui yra reikalingas tik liudesiui, dziaugsmui ar kitai emocijai nuraminti;

 - tau bus geda, kai tave vaikas viesai prades isrengineti ir graibytis;

 - zindymas labai kenkia motinai, tu tikriausiai nesukonsultavai su ginekologais?;

 - o kaip tavo vyras reaguoja, kai jo vietą užima šis vaikas?;

 - kaip reaguoja tavo pacios mama ir mociute, ka tu nesidomejai ju patirtimi?; sakiau, kad jos tada neturejo informacijos ir mazai apie tai zinojo, todel as jas dabar informuoju kaip reikia – "…to betruko, kad visciukas pradetu mokyti vista"

 - ilgas zindymas buvo tik mados reikalas;

 - tai kad tavo vaikas pats valgo pirsciukais yra kazkas nenormalaus;

 - galite pati pasikonsultuoti su psichologais, nes cia jus labiau pavargusi;

 - kai pasakiau, kad neskaitau pletku ir forumu, o domiuosi tik moksliniais saltiniais, K. Vitkausko patarimais, tai suvedė, kad as esu persisotinusi informacijos ir man viskas susimakalavo.

pasiulymas buvo griežtas – visai nutraukti maitinima krutimi; vaika maitinti kosemis ir sauksteliu grieztu rezimu, be jokio uzkandziavimo, jei atsisakys valgyti visai neduoti; vaika grieztai mikdyti atskiroje lovoje ir naktimis nemaitinti. Teks pasikankinti ir tai uztruks apie du menesius, jei pasiduosiu po keliu savaiciu, viskas zlugs. Ir tarsi tarp kitko pridure, kad cia man su vyru spresti….

Su tokiu mediku poziuriu susiduriu beveik visada, todėl uzduodu klausima – kas teisus? Aš labai gerbiu šiuos specialistus, kurie sitiek metu prasimoke ir yra gime su misija padeti zmogui :) Kas kart jie man palieka labai daug dvejoniu. Norisi  buti kryptingai ir neuzsiimti "sarlatanizmu" vaiko saskaita. Nors pati sventai tikiu tuo ka darau :)

Jūsų prašau – kontraargumentuokite! Patvirtinkite mano gerus ketinimus :))) Kur tie rimti tyrimai ir irodymai, kad ilgas zindymas yra kenksmingas (gal net nuodingas)? :))) Idomu kaip Afrikoj vaikai isgyvena, kaip akmens amziui veike instinktyvus maitinimas…

- O ar mes patys, įskaitant ir jūsų gerb. neurologą, gyvenime vartojame tiek maistą, tiek kitus dalykus, kurie tikrai yra išimtinai tik puikios vertės? Ty kiekvienas mūsų valgymas yra subalansuotas, suskaičiuotas, santykiai, daiktai, taip pat tik aukščiausios kokybės, patys reikalingiausi, laikas, resursai leidžiami grynai tik pagal tai pagal maksimalią naudos ir išlaidų balanso skalę :) Gi turbūt ne visai, jei atvirai. Bet gal čia nieko tokio, gal skonio receptoriai mums pvz., sufleruoja, kad žmogui valgymas turėtų būti ir malonumas, ir proga pabendrauti, ir…nusiraminti. Kaip ir daugelis kitų " nebūtinų dalykų". Tai gal ir iš kūdikio ne visai turime teisę reikalauti to, ko patys nesugebame…ir ko visai nereikia. Tai čia dėl tos " maistinės pieno vertės po metų" atsakau. Nežinau, yra ji, ar ne: vieni sako taip, kiti taip. O aš nebesuku galvos. Nes išmokau gyvenime taip nemąstyti ir neskaičiuoti: yra nauda, ar nėra, kiek jos yra, kur daugiausia, kas efektyviausia. Nes jei noriu: reiškia reikia! Nes dar neatsirado Super Intelekto pasaulyje, kuris žinotų apie kiekvieno organizme ar galvoje, sieloje vykstančius procesus ir jiems reikalingas medžiagas, išgyvenimus, potyrius, vaistus geriau nei pats individas ( kūdikis ar suaugęs žmogus, kūdikis ypač, nes jam tas protas ir visos " žinios" dar bent netrukdo savo poreikių klausytis)

-dėl tų emocijų raminimo jau irgi užsiminiau. Kitą kartą siūlyčiau ( jei norėsis, aišku, jums to: man dažnai geriausias kelias atrodo žmonių neprovokuoti ir tiesų savo neskleisti, jei neklausia) savo neurologo paklausti, o ką jis pats su savo emocijomis daro?( o gal jam jų nekyla chi chi) Rūko? Geria brendį vakare? Bėgioja iki pamišimo? Graužia nagus ar tušinuką? Boksuoja kriaušę….arba žmoną. Išsikalba su kolega iš gretimo kabineto? Eina į kazino? Na ką dar ten daro žmonės: kokius sveikus ir mažiau būdus žino emocijoms nuraminti, jei jos neišvengiamai kyla. Kai jiems baisu nepažįstamoje vietoje, kai jaučiasi pervargę nuo įspūdžių, kai pučia pilva ar pykina, skauda dantį, ką nors pameta….

Tai ką jis ten jūsų kūdikiui siūlo po to kai jo patarta pvz., nebežindysite? Kažką, kaip suprantu, efektyvesnio? Nagi nagi: tegu dalinasi: Nobelio Taikos premija garantuota. Ai o gal pamiršo iš vis kažką pasiūlyti? Kam tam kvailam kūdikiui ko nors daugiau nei miegot- kakot ir valgyt reikia. Ką jis ten iš vis suvokia ar jaučia

- dėl kenkimo motinai čia, deja, sutikčiau. Tiek fiziškai, tiek psichologiškai čia turbūt jos psichikai ir bendrai visam organizmui ( nors psichikai labiausiai, nes protas, kaip pamatysite, čia mums daugiausia bėdų besipriešindamas pridaro) poveikiu žindymas sakyčiau prilygtų olimpiniam maratonui- vėžiui- šizofrenijai ir maniakinei depresijai kartu sudėjus. Nors jei išsikapstai: atrandi slaptus savigydos resursus, ilsėjimosi technikas, intuityviąją mitybą, lepinimosi meną, autogenines treniruotes, išsivalai galvą, santykius, namus, pakeiti visą savo gyvenimo filosofiją, išmoksti pasikliauti nežinia ir savimi, tikėti aukštesne jėga savy ir kituose: tada pamatai, kad atsibudai sveikesnė, nei buvai kada nors savo gyvenime. Atrandi tiesiog antžmogišką savo ištvermę, stebinančią net tave pačią, nes taip tiesiog negali būti :) Va, bet yra :) 

- apie mamų ir močiučių patirtį jau minėjau: verta kkausyti to, ką jos atrado per savo patirtį ir intuiciją, o kas joms buvo įkalta į galvą, už

rogramuota ( juk jos irgi negyveno vakuume, irgi " mados" jas veikė). O dėl vištos ir viščiuko: tai čia labai svarbus pastebėjimas. Jums nuneš " stogą", nes tokių paradoksų atrasime dar ne vieną: būten viščiuko ir reikia klausytis vištai: nes jis ŽINO geriau. Višta jau yra daug kur suklaidinta savo ūkininkų pažiūrų, įsitikinimų, ja jau buvo sąmoningai manipuliuojama, kad ji per daug po tuos laukus nelakstytų žoleles lesdama, nes reikia lesti kombikormą ir dėti kiaušinius efektyviai, nekeliant niekam problemų ir nešvaistant laiko nereikalingiems dalykams. Svarbu, kad būtų kiaušinių ir mėsos kuo daugiau, velniop tą kokybę ;)

- viščiukui tikrai, kad geriau neleisti savo paties mityba rūpintis, nes gi irgi kiek problemų visiems sukels. Pagalvokit, mama, tikrai. Kaip čia atrodo toks laukiniškumas, kiek sumaišties, nežinios, nerimo įneš jis. Kaip žinosit, kada pietus virt ( dabar tai turbūt leidžiat išalkusiam valgyt tik), o apie tą pačią ekonomiką pagalvojot? Kiek žmonių nukentės, jei visi ims taip valgyt: ką nori, kada nori, kaip nori ( ty pagal savo poreikius ir prigimtį). Kur dėsis vėlgi visos tos sistemos

O nurenginėt tikrai kai ims??? Gi visuomenei bus tikras šokas jūsų krūties kraštelį, ar pilvo išvydus :)))) Šiais Miley Cirus, Pupyčių laikais ;)

- dėl Afrikos manau, kad irgi daktaras teisus buvo. Nereikia į ją žvalgytis, kaip į sektiną žindymo pavyzdį. Nes ten žindymas yra gyvybiškai svarbus. O mums jis dar svarbesnis. Tik kitais aspektais. Juos jau turbūt supratote iš mano rašliavų. Taigi geriau gal jos neminėti, ir žmonių dar labiau nepykdyti. Nes kas nesuprato, tas jus savo argumentais įveiks ( nes na tikrai, mums kaip ir nėra reikalo tiek žindyt, gi turim, ką valgyt, kuo vaikus maitint, turim, kur palikt, jei reikia ir pan, tikrai daug sąlygų yra skirtingos). O kas supras, arba bent jau gerbs ir myles jus tiek, kad gerbtų bet kokį jūsų sprendimą, tam aiškintis ir nereiks. 

Taigi būkit stipri. Būkit stiprios visos. Vien dėl to, kad tai yra jūsų gyvenimas, ir jūsų kūdikio. Ir mokotės, sprendžiate, bandote, klystate, tariatės: jūs! Niekas neturi teisės tokio šanso iš jūsų atimti. Švyturys stovi tvirtai vėjų talžomas ir rodo kelią laivams savo šviesa. Nes jis tam gimė, ir jis žino, kas jis yra ir koks jo darbas. Laimingai!