Miela aušrine,
miegodama kartu su dukrele Jūs elgiatės gerai. Taip ir turi būti. Jeigu ji būtų Jūsų mėgstamas žaislas „lėlytė“, ji ramiai gulėtų visur ir visada. Tačiau ji yra Jūsų mylimas gyvas vaikas – dukrytė, dar labai maža, tik 2,5 mėnesių kūdikėlis, todėl ji viena būti nenori, o tiksliau sakant – negali, netgi tam „neturi teisės“. Nes pagal Gamtos programą ji privalo išgyventi, o paliktos vienos, pvz., laikinėje gamtoje, jos galėtų tykoti pavojai. Taigi pasijutusi viena ir dar ant visiškai nejudančio pagrindo (lovelės) ji instinktyviai jaučiasi paliekama pavojams, todėl šaukiasi pagalbos – rėkia. Natūralu!
Rašote: „…uzmiega ant ranku viskas tvarkoj, bet vos tik padedu i jos lovele po keliu minuciu atsibunda“. Kūdikis neužmiega taip greitai, kaip didelis vaikas ar suaugęs žmogus. Mamos ir tėčiai, tai patyrę, žino, kad kūdikio nepaguldysi tuoj pat į lovelę ar vežimėlį, vos tik jis užsimerkė – tam jis turi visiškai užmigti. Todėl ir Jūsų dukrelė, pasijutusi nejudriai padėta, išsigąsta ir šaukiasi pagalbos. Aišku, giliai įmigęs kūdikis gali ir nepajusti, kai yra paguldomas. Tačiau tam reikia laiko. Kol kūdikis yra paviršutiniško miego fazėje, jis vėl lengvai prabunda dėl menko dirgiklio, ir Jums teks migdymą pradėti iš naujo. O paviršutiniško jautraus miego požymiai yra vis dar sulenktos vaikelio rankytės ir sugniaužti kumšteliai, veido grimasos ir krutančios blakstienos. Toks migdymas užtrunka apie 20 minučių. Taigi geriausia išeitis – migdytis kartu ;)
Jeigu nepatinka laikyti kūdikio savo lovoje per naktį, giliai įmigusį galima perkelti į jo paties lovelę. Geriau, kad ji būtų pastatyta šalia, be jokio tarpo ir be bortelio į mamos pusę, o kūdikis gulėtų tame pačiame aukštyje, kaip ir mama.