Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Liūdna, kai tiek mamos, tiek vaikeliai kenčia, nesulaukdami palaikymo. Maitinimo trukmė yra tik jų abiejų reikalas, tačiau kartais mamoms tiesiog reikia žinių arba dar geriau – pasitikėjimo savo vaiko poreikiais ir savo kūno galimybėmis. Visuomenė šiuo metu aukština mokslo pasiekimus ir protu priimamus sprendimus, visgi pasaulyje atsiranda vis didesnė žmonių dalis, kurie supranta, jog mokslas dar ne į visus klausimus žino atsakymus ir atsigręžia į gamtą, į savo prigimtį, savo instinktus ir vidinį žinojimą. Aš saviškį maitinau beveik iki trejų metų ir puikiai žinau ir tą nuovargį, ir spaudimą, ir širdies skausmą – dauguma mamų, jei būtų atviros, pasidalintų panašiais išgyvenimais. Nežinau, ar kuri nors iš mūsų gali būti abejinga kūdikio ar vaiko ašaroms, kai bando nutraukti maitinimą, ir visai nesvarbu kada ar dėl kokių priežasčių tai nutinka. Todėl kai užeina nevilties minutės galima savęs paklausti – kodėl aš noriu tai padaryti (pavargau? o gal galiu pailsėti pakeitus aplinką, kažkur su mažuoju išvykus, gal maitinimo nutraukimas nėra vienintelė galima išeitis? nebeatsilaikau prieš kitų spaudimą, bijau, kad tai taps iškrypimu? o kodėl kitiems tai taip kliūva, kodėl mane taip gąsdina? ar tai nebus kam nors naudinga finansiškai ar kaip kitaip? kodėl kiti mano žinantys geriau, nei aš ir mano vaikas?ar aš viena, ar yra ir daugiau tokių mamų?). Jei rasite tvirtą atsakymą sau pačiai – vaikas jūsų apsisprendimo stiprumą pajus ir atsisakys lengviau. Turėkite tik omeny, kad kai kurie vaikai savo teisių gali reikalauti ir gerokai aktyviau. Tada bus kova kaip reikiant, o įsivėlus į karą pralaimi abi pusės. Tad duokite sau dar truputį laiko ir pagalvokite, kodėl jūsų vaikeliui to pienuko (ar jūsų krūties dar taip reikia)? Taip jis mylimas, saugus, valgo visavertį maistą, bet ar mes jau tikrai žinome visus žindymo teikiamus efektus: ar vaikas kovoja, nes pieno jam vis dar reikia psichinei brandai, ar jis jau visiškai pasiruošęs gyventi savarankiškai ir pan. Gal piene/ pačiame žindymo procese yra kažkas, ko jam negali atstoti niekas kitas ir kas jam yra gyvybiškai reikalinga. Tad ar verta eiti prieš jo poreikius ir sumenkinti juos iki paprasčiausio pripratimo. Juk galų gale žindyti yra ne taip jau ir sunku – vaikas po to galbūt bus ramesnis dieną, mažiau sirgs. Tiesiog pagalvokite, pasvarstykite, pajuskite. O tada, nesvarbu, ką nuspręsite – vistiek liksite pati geriausia jam mama. Sėkmės!