Labas rytas,
pakalbėkime apie tamsiąją žindymo pusę :)) O jei rimtai, susidūriaus su tokia situacija, į kurią patenka, tikiu, tikrai ne viena žindanti mama ir mane tai truputį neramina.
Mes su dukrele miegame kartu. Kai ji buvo mažutė, prieš pradedant dygti pirmiesiems dantukams, naktį keldavosi pavalgyti tris – keturis kartus. Ir tai puiku, pienuko užtenka, ji soti. Paskui pradėjo dygti dantukai ir tų kėlimųsi smarkiai padažnėjo. Žinoma, tai irgi normalu. Tačiau dabar jai greit jau aštuoni mėn., jau sulaukėme ir antrosios dantukų poros, šiame fronte ramu. Pastebėjau, kad ji valgo lygiai tiek pat – maždaug tris kart per naktį (gal net kiek ir per daug, nes paskui papildomo maisto įsiūlyti sunku, na, bet ji žino geriau). Bet pabunda n kartų ir ieško krūties, pačiulpia, užmiega, pamiega ir vėl prabudusi šaukia duok šen. Ne, ji tikrai nevalgyt nori, tiesiog įprato krūtį naudoti vietoj čiulptuko visą naktį. Jei anksčiau prabudusi, tiesiog apsiversdavo ant kito šono, tai dabar reikalauja krūties. Garsiai. Duodu, bet galvoju, ar nedarau aš jai meškos paslaugos. Kiek pastebėjau, mišinuku maitinti kūdikiai (dabar jau daugiau valgo kita maistą nei mišinį) išmoksta užmigti patys, mamos perkelia į lovytę, paglosto galvytę ir miega. Aš jokiu būdu nesakau, kad tai daug geriau, manau, vaikučiui yra daug ramiau naktį šalia jausti mamą, bet ar tikrai yra gerai, jei to neužtenka, bet reikia čiulptuko-mamos krūties? Ar ne laikas vaikučiui pradėti mokytis būti savarankiškesniam? Bet tuomet didysis klausimas – kaip? Jei kūdikis garsiai REIKALAUJA krūties ir nė nesutinka pabandyti užmigti kitaip.