Mieloji,
O kodėl jūs nepasitikite savo gydytoja: juk ji greičiausia naudojasi tomis pačiomis statistinio vidutinio ūgio ir svorio lentelėmis, į kurias pasižiūrėjęs, jums atsakytų ir šis. Juolab, jog ji, būdama tikra savo srities profesionalė, dar turėtų įvertinti ir jūsų šeimos ligų istoriją: jūsų su vyru ūgius bei svorius, jų augimo tempus kūdikystėje, o siekiant dar didesnio objektyvumo ir senelių (moksliškai įrodyta, jog genai smarkiausiai pasireiškia antroje kartoje). Bet turbūt ji to nepadarė, turbūt neturėjo laiko jums detaliai paaiškinti, paminėti apie įvairius galimus nuokrypius ir pan. Nes problemos nepamatė, o jūsų jausmams sveikatos apsaugos konvejeryje vietos nėra.
Taip, šis gydytojas žmogiškesnis, jis galbūt mamų nuraminimui (ko ir iš esmės prašote šiuo laišku) skiria daugiau dėmesio, bet vargu, ar viskas jo valioje ir ar jam pavyksta išvengti visų būtinų formalumų ir elgtis kitaip nei jūsų pediatrei (taigi nesmerkime jos). Tuo tikslu visą detalią informaciją, kurią jis norėtų suteikti kiekvienai jaunai, sutrikusiai, pirmakartei ( ir nebūtinai) mamai , jis sudėjo į savo knygą. Negana to, jis nuėjo dar toliau: įkūrė šį forumą, kuriame taip pat galėtumėte surasti ne vieną atsakymą į savo klausimą. Ir kitus, kurie neišvengiamai kils ateityje.
Mes, kitos čia rašančios, žindančios mamos, taip pat negalime skirti pakankamai laiko atsakyti į klausimą, kuris jums yra toks svarbus ir skubus ( tikrai nesmerkiame ir jūsų, kad neturėjote laiko ieškoti, viską puikiai suprantame), o mums vienas iš daugybės, nes pačios turime skirti laiko savo vaikams ir sau, kad ir kaip norėtumėme padėti. Juolab, kad pagalvokite pati, ką tos mūsų pastangos duos. Jei mes, ar gydytojas, jums pasakysime, žinai, mieloji, tai nėra normalu. Vaikas priauga per daug svorio, gali ateityje turėti nutukimo problemų ir tt. ( nes tarkim kažkur skaitėm tokius tyrimo rezultatus ir nesusimąstėm, kas jį užsakė ir finansavo, kas ir kaip buvo tirta: na negalim mes visos būti su daktaro laipsniais, kad į visas subtilybes atsižvelgt, o tikrasis gydytojas turėti tiek laiko, kad spėti sekti visas naujienas).
Ką darysite tai sužinojusi? Versite vaiką laikytis dietos? Laikysitės pati, kad sumažinti pieno riebumą? Mankštinsite? ;) O jei pakenksite ir jam ims trūkti geležies ar kalcio, sutriks jo raida, prie išsekimo ribos atsidursite pati ir teks gultis į ligoninę, kas pasirūpins kūdikiu tada? Kas prisiims atsakimybę už tokios informacijos suteikimą jums?
Kur link lenkiu: padėti pati sau ir atsakyti į klausimus apie vaiką, kurį pažįstate ( ar dar susipažinsite) galite tik jūs pati. Nesakau, jog nereikia ieškoti informacijos, palaikymo. Bet pirmiausia, turite nuspręsti vieną esminį dalyką: kuo PASITIKĖSITE ir kas prisiims atsakomybę už jūsų sprendimo pasekmes. Leiskite jums padėti: mieloji, tapote mama, taigi viskas, metas užaugti ir išmokti vadovautis savo galva. Pasirinkite kokia mama ketinate tapti ir kokį rodysite pavyzdį savo vaikui. Ar pasitikėsite juo ir savimi, priimsite sprendimą remdamasi savo sveiku protu, o tada jau ieškosite gerbiančių jį ir tokį sprendimą palaikančių ir spjausite į visa kita, ar kamuosite save ir atimsite laiką, kurį galėtumėte skirti svarbesniems dalykams, ieškodamos, kas jums duotų atsakymus: mamos, draugių, daktarų ir taptumėte nuo jų priklausoma.
Dabar jūs mama, o jie turėtų jums būti tik pagalbininkai, padedantys jums vykdyti tai, ką reikia. Neleiskite jiems jūsų blaškyti ir kištis į tai, ką kuo puikiausiai sugebate ir jūs ir jūsų vaikas. Jo kūnas žino geriau. Taip pat ir jūsų motiniška širdis. Jau vien todėl, jog tas žinojimas yra tūkstančius metų senesnis. Kodėl suabejojote? Manote, jog šiais laikais tai nebeveikia, jog jūs ar jūsų vaikas yra kažkokie sugedę? Jog žindymas yra mažiau patikimas, nei žmogaus sukurti jo pakaitalai?
Drąsos!
Jūsų pusėje esanti ir gražios dienos linkinti, M.M.