Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveiki, mielas Gydytojau, mielos kolegės Kūdikių Žindytojos,

Prisireikė padrąsinimo (ar pabarimo) pagaliau ir Mamulei Mū :)

Iš teorijos, ir sirgimo gripu praktikos, žinau, jog mamos pienuku kartais galima pasikliauti ne tik kaip maistu, bet ir kaip vaistu. Šiuo metu man ir vėl yra iškilusi dilema, ar negalėčiau jo gydomosiomis galiomis bandyti pasikliauti dar kartą. Žinau, jog konsultacijos internetu yra rizikingos, o ypač kai kalbame apie kūdikių sveikatą, tačiau nelabai turiu kitos išeities.

Kadangi vyresnysis mano žinduklio brolis neseniai prasirgo ausų uždegimu, supūliavus mažojo akytėms ir prasidėjus iš ties gan bjauriam drėgnam kosuliui, mūsų pediatrė iš kart griebėsi "sunkiosios artilerijos" – antibiotikų. Galbūt ji ir teisi, tačiau aš visgi pirma norėčiau pora dienelių luktelėti ir dažniau žindyti, o akutes pavalyti/palašinti pienuku. O klausimas būtų toks: ar nepervertinu pieno galių galbūt bakterinei akių infekcijai gydyti ir kuo rizikuoju nesėkmės atveju? Tiesiog ilgesne ligos trukme, vaiko diskomfortu ar visgi galimos rimtos komplikacijos ir elgiuosi neatsakingai? Taip pat ir dėl to kosulio: organizmas pats įveiks, jei duosiu truputį laiko, ar galiu "prisižaisti" iki plaučių uždegimo?

Varau gydytoją į kampą versdama atsakinėti į milijoną mano klausimų turint tiek mažai informacijos – žinau, ir atleiskit. Savo pediatrei apie galimą gydymą pienuku bijau net užsiminti, o jūs esat per geras, ir štai turit problemų :)

Mamos mielosios, o jūs, ar bandėt kas praktikoje irgi tokiu "šarlatanizmu" užsiimti? Ir ne menkai slogytei, o va jau tokiom didesnėm bėdelėm? Užsienyje skaičiau, jog bent jau tas akeles pūliuojančias tai tikrai kai kurios mamos gydo savo pienu…

Laikas, sako, geriausias mokytojas, taigi į savo klausimą galiu atsakyti jau ir pati (gydytojau, viskas gerai – suprantame, koks esate užsiėmęs ir kokius net gyvybei svarbius klausimus kasdien sprendžiate). Yra nemažai įvairių šaltinių, kuriuos per tą vaikelio ligą aptikau (tame tarpe ir atskiras skyrelis šioje monografijoje – mūsų, žindančiųjų biblijoje :)), kalbančių apie gydomąsias pieno galias – pradedant šimtametėmis praktinėmis motinų patirtimis ir baigiant pakankamai rimtais moksliniais tyrimais (pvz., šiuo  

http://www.latrobe.edu.au/micr…../milk.html. Taigi mamai Ingeborgai turbūt galėtume atsakyti, kad nedidelės slogos atveju (kuri dažnai būna tiesiog vaiko būklė dėl išsausėjusios gleivinės patekus iš vaisiaus vandenų į mūsų šildomus butus) pienelio palašinti visai verta (vien jau tam, kad padrėkinti tą mažą nosiuką iš vidaus – tai svarbu bet kokios slogos atveju). O štai į akutes lašinti, ypač kai ten siautėja bakterijos, visgi, reikėtų atsargiai, ypač jei tikrai žinome, kad tai ne virusinis (kuris dažnai praeina savaime), o, kaip minėjau, bakterinis konjuktyvitas. Viena vertus, pienas yra sterilus ir būtų visai tinkamas praplovimams, taip pat jame esantys imunoglobulinai, arba, kaip aš sakau, savo vyresnėliui – mūsų kūno kariai, kai kurias bakterijas turėtų įveikti, tačiau kita vertus, kai pienuką lašiname į pūliuojančias akis, gaunasi, kad jame esančios maistinės medžiagos maitina tas nelabąsias ir dar labiau skatina daugintis. Taigi bent jau mūsų atveju viskas baigėsi tuo, kad nepraėjus per kelias dienas, visgi neberizikavome ir su dėkingumu pasinaudojome ir šiuolaikinio mokslo pasiekimais – lašiukais su antibiotikais. Akutės jau sveikos, o mes įgijome išminties apie geriausią – vidurio kelią, spręsti problemas, kai  klausaisi ir širdies, ir proto.

O visiems linkime dar geresnio kelio – tų ligelių tiesiog išvengti :)

Ačiū labai – susidėliojau viską į smegenų lentynėles aiškiai, pagaliau. Nes iki tol akivaizdžiai matėsi, jog mokykloje iš literatūros turėjau dešimtukus, o iš chemijos tik devynis ;) Trečiam vaikui jau žinosiu :)

Turbūt levomicetino išsigandote, ar ne? Aš jų irgi didžiai nenorėjau savo brangenybei lašinti, kaip jau toms mamoms būna, bet kai patyrusi specialistė, į kurią kreipėmės papildomos konsultacijos, pagąsdino galimais ragenos pažeidimais, truputį išdrąsėjau :) Nėr iš ties ten su jais viskas taip blogai – kadangi gaminami ir galioja tik savaitę, išvengiame konservantų, kurių yra kituose lašuose, be to jie išplaunami su ašaromis ir daug į organizmą nepatenka.  Antibiotikais mūsų medikai iš ties kartais pernelyg piktnaudžiauja ir skiria be reikalo (dar dažniau mes patys imamės jais gydyti visokius peršalimus), bet žinokit, bakterinis konjuktyvitas yra vienas tų atvejų, kai tikrai reikia. O kad nustatomas "iš akies" tai taip jau yra, bet pūlingos gelsvai žalsvos išskyros būna beveik neabejotinas jo požymis (virusiniam kiek suprantu būdingas tik paraudimas, sudirgimas ir vandeningos išskyros, ir negydomas, jis praeina savaime maždaug per savaitę).

Pagailėjau mažojo ir padariau klaidą – vengiau pradėti rimtą gydymą, o po to lašinau per retai – reikia atakuot keturis kartus per dieną ir apie savaitę, net kai visiškai atrodo išsivalę viskas. Taigi dabar tenka gailėtis, lašinti 'tobrex"ą ir džiaugtis savo pačios kapiliarų išvagotais perštinčiais sielos veidrodžiais (ar minėjau, kad jis labai užkrečiamas? ;) – rankas kažkada matyt nevisiškai kruopščiai nusiploviau.

Medus skamba patraukliai, kaip švelni, natūrali priemonė, bet visgi, jei jums tikrai ne latakėlių užsikimšimas (kas būtų būdinga jūsų mažajam – maniškiui tai jau septintas mėnuo), o tas "bjauriktyvitas" – tai sakyčiau, jog čia būtent tas atvejis, kai galime būti dėkingi mokslui ir pasinaudoti jo išradimais. Bakterijos šiais laikais, kaip sakant, labai suįžūlėję ;) Sveikit!!!