Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveiki Mama Asta,

Įkišiu truputį savo trigrašį – gal stebuklingų patarimų ir neturėsiu, tačiau kartais palengvėja vien žinant, jog kažkam kitam irgi yra taip buvę ir jog tai…kada nors praeis :) Aišku dabar jus tai vargiai paguos, bet bent jau dėl pieno lašėjimo, tai tikrai turbūt ir gydytojas nieko negalės efektyvaus patarti – kiek suprantu, tai yra tiesiog kai kurių moterų fiziologija. Man jis pvz., tekėjo gal iki kokių trečio – ketvirto mažylio mėnesio – nors atrodo buvau ilgai žindžius pirmąjį ir krūtys jau turėjo žinot, kaip elgtis ir nebekvailiot :) Bet, kaip matote, turėjo savo nuomonę jos vistiek, manau, gal dėl to, kad labai norėjau vėl sėkmingai žindyt ir pieno gausiai turėt – tai, kaip kokios auksinės žuvelės abi ir pildė mano norus uoliai. Šiaip stabdyti tą pieną teoriškai galima – galima bandyti tiesiog pridėti ranką ir lengvai spaudžiant palaikyti, kol nustos, tik nemanau, jog verta, ką žinai, ką ten užspausi ir ar neprisidarysi bėdos. Jei bėga, matyt, galvokim, kad taip tuo metu reikia. Ir jei žindote namie, tiesiog turėkite po ranka kokį mažą minkštą rankšluostuką ar keliagubą "marliuką"/vystykliuką ir nesidrovėkit vietoj tų įklotų žindymo metu už marškinėlių ar liemenėlės užsikišt – įklotai tikrai dažnai prieš pieno upes bejėgiai būna :). Nebijokite, jog neteksite pieno – jis gaminasi ir kūdikiui žindant, o į nubėgusį man patikdavo žiūrėti, kaip į perteklių tiesiog. Tai ramina.

Su pilvuku tas pats. Apie trečią – trečią su puse mėn. taip pat apsitvarko daugiau ar mažiau savaime, jei kokios rimtesnės virškinimo problemos nebūna. Ir tai, kad rytais būna sunkiau – tiesa. Naktį matyt susikaupia dujų daugiau, mažiau juda ir todėl kankinasi mažieji su mamom kartu labiau. Tuštinosi bent jau maniškiai abu irgi būtent taip, su garsais, perbėgimais, net putom nuo tų oro burbuliukų. Tęskite tai ką darote -įsitikinkite, kad gerai apžioja krūtį, masažuokite, "minkite dviratuką", šildykite – tiesiog šiltas mamos ar tėčio delnas dažnai yra pakankama, daug daug nešiokite, glostykite, arbatytę galite gerti pati – pereis į pienuką, tik nepiktnaudžiaukite, kaip ir bet kuo kitu. Vaistukai dažnai padeda tuo, kad nuramina mamą. Neatmeskite šio faktoriaus – rami, pasitikinti, pailsėjusi mama, kaip nuvalkiotai tai beskambėtų, iš tiesų gali turbūt labiausiai palengvinti savo kūdikio būklę. Jis, mano giliu įsitikinimu dažnai verkia ne tiek iš kažkokio didžiulio skausmo, kaip kad mums atrodo, o tiesiog iš baimės, nerimo, kas jam darosi, koks čia naujas nemalonus pojūtis ir stebi, kaip jam reaguoti  žiūrėdamas, kaip reaguoja mama. Parodykite savo ramiu tvirtu balsu, mimika, kad tai nemaloni būklė, bet jūs jam kaip įmanydama padėsite. Ir tiesiog giliai įkvėpusi tęskite pastangas toliau – gal dažniau siūlykite krūtį – mums tas turbūt labiausia padėdavo ir dėl to, kad ramina, ir dėl to, kad kaip aš įsivaizduodavau pienukas stumia visas dujas žemyn, skatina žarnyno judesius iš vidaus (vaizduotės galia stipri), dabar gražūs orai  – vežiokite, nešiokite mažąjį lauke, ypač prieš miegą, supimas irgi labai gerai tam pilvui man regis, šilta vonelė be trynimų, gramdymų – tiesiog atpalaiduojamoji, kad pajudintų kojytes, paplūduriuotų – nepabijokite net į savo vonią įsileist, o gal net sugalvosite nusipraususi po dušu, pasiimti kartu, pasiguldyt ant pilvo ir tiesiog pabūti taip artimai.

Čia tokie gal "keistoki" patarimai ;), bet, pažadu, kad tikrai nepakenks :)

O dėl gražios mamos, tai aš atsakyčiau štai ką – puiku, jog norite būti pati gražiausia mama savo vaikeliui, vyrui, gerai, jog nepamirštate savo poreikių – tai natūralu ir gera, tačiau, jei paklaustumėt mano asmeninės nuomonės, sakyčiau, jog žindymas jums suteiktų neįkainojamą proga duoti pamoką vaikui, jog savo kūną galima ir reikia mylėti tokį, koks jis yra, nesistengiant kovoti su tuo, ką gavome, vien tam, jog mus spaudžia vienaip ar kitaip atrodyti mūsų aplinka. Gamta mums davė puikiausiai suderintus akių, plaukų, odos atspalvius, faktūras, kvapą – ir tokia mama vaikui yra artimiausia ir geriausia. Jo uoslė labai jautri, todėl papildomi kvapai gali dirginti, o pasikeitusi išvaizda net išgąsdinti (maniškio akytės išsiplečia net kai pamato mane su rankšįluosčio "turbanu" ant galvos ar akinukais). Daugiausia grožio moteriai suteikia spindinčios akys, vidinė ramybė ir džiaugsmas, tačiau, jei jums geriau jaustis padės būtent nauja šukuosena, tada bent jau siūlyčiau nerizikuoti ir ne tik dėl to, jog maitinate, bet ir dėl jūsų pačios sveikatos, verčiau pabandyti ką nors per šimtmečius išbandyto – ramunėles, ąžuolo žievę, chna, basma, blogiausiu atveju kokius nors natūralesnius dažus (pvz., "Logona", rasite ekologiškos kosmetikos parduotuvėlėse arba internete).

Sėkmės ir būkite pati gražiausia mama savo atžalai – tokia esate jau dabar, nes jis jus pasirinko ir jūsų veidas jam yra nuostabiausias vaizdas pasaulyje

Oi dėl to oro tai ir aš iki šiol nesuprantu iš kur – rodos ir žiūri, kad pakankamai laukelis giliai būtų, kad neprisirytų ir atsirūgti pakeli, ir vistiek. Tai sakau, kad arba pienukas, jei mama perdaug juda ar jaudinasi, pasidaro "gazuotas" (na žinot, lakstai, šokinėji, drebi iš jaudulio ir susiplaka :) Juokauju. Arba gamina pilvuke koks oro aparatėlis :)

Jei rimtai, tai priežastys turbūt visgi iki galo neaiškios. Arba aiškios, bet slepiamos, nes turi gi kažkas vaistukus nuo pilvuko pūtimo pirkt ;) Tokia tad mano sąmokslo teorijos nuomonė :)))

Laikykitės! Ir linkėjimai mažąjam pilvukui – kad rimtų greičiau