| Naudotojas | Įrašas |
|
5:22 pm
gruodžio 14, 2013
|
jurmale
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai7 |
|
|
Sveiki,
Dukrelė gimė po CP, 41 savaitę, nes neprasidėjo gimdymop veikla. Gimė 2013.10.07 – 3070g, 52cm, pagal apgar 9-10. Numetė tik 100g, o po pirmo mėnesio 2013.11.07 svėrėm 3600g. tai priaugom tik 530 g. nuo gimimo, ūgis 54cm, po antro mėnesio – 2013.12.07 – svėrėm 4380g (+780g), ūgis 56cm - bet ji buvo nesituštinus 7 paras, tad nevertinu šio rodmens kaip labai teisingo. Dabar, praėjo savaitėlė po paskutinio svėrimo ir pirmo pasituštinimo, svėriau tuo pačiu laiku kaip visad, tai buvo 4480g, tik +100g per savaitę :(.
Vaikas tikrai atrodo išvargęs ir yra irzlus, miega neramiai, valgo irgi neramiai, prigaudo daug oro, tada verkia, riečiasi nes skauda pilvelį… Man niekaip nepavyksta jos teisingai "užmauti" ant krūties. sunku pačiai nulaikyti ją su ranka ir rasti patogią padėtį sėdint, o gulint greitai nutirpsta ranka nes nesuprantu kaip tą pagalvę pasikišti. Bet didžiausia bėda, kad ji neišsižioja – šiek tiek prasižioja ir viskas. Nu niekaip nepavyksta įdėti tos krūties, o jei ir įdedu iš 10 karto, tai ji po minutės paspringsta nuo pieno srovės arba dažniausia išstumia su liežuviu kiek jai reikia ir apžioja tik pusę laukelio – akivaizdu, kad neteisingai, nes svoris auga prastai ir tuštinasi vargiai kartą į savaitę (ir tai su mano pagalba.)
Intensyviai valgo tik 5 minutes, o tada arba nepažadinamai užmiega arba krūties nebeima, o jei ir įkišu vėl po 10 ar 20 min, tai tada miegodama žindo valandą, bet nieko neišvalgo, nes krūtis kaip buvo apypilnė taip ir liko po tų 5 min. – matyt pavargsta žįstį, nes blogai apžiojus blogai teka…
Padėkit prašau, nes vargo vakarienė ir nebenoriu dukrytės kankinti. Jau būčiau seniai pasidavus, kad tik priaugtų svorio, bet gi buteliuko išvis į burną neima – rėkiai iki pamėlynavimo, būna alkana, bet neima (išbandžiau 10 skirtingų soskyčių). Nežinau ką daryti… iš šaukštelio ar puodelio savo noriu negeria, nebent pilčiau rėkiančiai, bet tada springsta….
Dabar savaitėlę pabertas veidukas, tai bijau gal čia nerviškai jai jau, nes valgau tik virtą mėsą, makaronus, bulves ir košes, geriu vandenį ir kartais pieno.
Labai laukiu Jūsų patarimų. Gal kas galit į svečius atvažiuoti ir pamokyti mane?
Ačiū
|
|
|
6:49 pm
gruodžio 14, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Mieloji, tikrai gyvas susitikimas būtų jūsų atveju pats efektyviausias, labai gerai sugalvojote. Gaila, kad aš rytoj turiu užsakytą kelionę į Druskininkus, bet jei pavyktų ką nors susiorganizuoti dar šįvakar, tikrai atlėkčiau. Nors ir nesu tikra žindymo konsultantė, o tik du vaikiukus ( pirmąjį, beje, beveik taip pat kaip jūs su dideliais nesklandumais) žindžiusi mama. Vistiek gal būtų geriau negu nieko, jei reikia skubiai ir kuri nors profesionalesnė neatsilieps. Galim pabandyti, nes man regis technikos čia reikia ne tiek ir daug, svarbiausia jums truputį atsipalaiduoti padėti: kad pirmiausia pati nurimtumėt, įsitaisytumėt, taip, kaip jums patogiausia ( man kol neįgudusi buvau, pvz., sėdint visai nesisekė). Čia egoizmo labai reikia,nes jei apie vaiką daugiau galvosit, o pat įtempsit sprando ar rankos raumenis, kaip ir jaučiat, tiesiog ir tas pienas va taip nesklandžiai bėgs, ir jūs vargsit nervinsitės, ir vaikiukas.
Žodžiu, ramiai įkvėpkit, susikaupkit tai akimirkai, ir pasistenkit vaikutį nuramint, nes jis irgi iš anksto, gal dėl truputį neigiamos patirties, ir jūsų visas emocijas jausdamas, irgi nervingai puola, nepataiko, tada jūs suirztat ( dešimt kartų taisyti yra tikrai begalės šaltų nervų reikalaujantis darbas), tada jis, ir taip užburtas ratas. Tada kalbinkit, kad ramiai prasižiotų, daug svarbiausia, ir tik tada leiskit bandyti apžioti. Ramiai glostykit, kad neskubėtų, godžiai netrauktų, nes springs. Jei labai stipri srovė, net gal leiskit jai tiesiog nubėgti šiek tiek, ir vėl tada vaikui siūlyti.
Būkit tik dviese, neskubėkit, nebijokit pasirodyt kvailai, imkite su vaiku ir su savim garsiai kalbėtis, kas čia dabar vyksta ir ką jums čia reikia dabar padaryt: tai gal ir juokingai iš šalies atrodo, bet veikia labai raminančiai.
Tuoj pat imkite valgyti, ko jums norisi, nesukurkit papildomos įtampos sau ir čia. Su pilvelio pūtimu tai nesusiję, kai ir su alergijomis ( na labai jau nedidelė ta tikimybė).
Pagrindinis jūsų tikslas: tiek nurimti, kad pajustumėt save ir vaikelį, protas ir instrukcijos čia labai kliudo. Pamirškit, ką kada esat skaičiusi ar girdėjusi, nebijokit suklysti. Žindymo įgūdžiai yra mūsų ląstelėse, leiskite joms jus vesti: įsivaizduokit, kad niekas nežino, kokia poza reikia žindyti, kokia būtent jums ir vaikeliui patogiausia, eksperimentuokit drąsiai: vaikas žinokit yra ne toks jau pažeidžiamas, nebijokit klaidų, jos ištaisomos, kokios bebūtų.
Išsitieskit, pakelkit galvą, supykit ant savęs: ką po galais, man dar čia kažkas aiškins, kaip mums su vaiku pavalgyt, ką mes kokie prastesni nei visi. Kaip čia gali būt, kad jis vienintelis pasauly nežinotų, kaip žįst. Sakykit, susiimk mažyli, susikaupt, parodyk man, ko nori. Drąsiai žodžiu jūs su juo, nes perdėtas atsargumas, švelnumas tai irgi žinokit jam pasitikėjimo jumis nekelia, bijo gal vargšas jus dar labiau į kampą įvaryt, tai gal ir sako geriau jau aš ten atsargiai mamai apžiosiu, gal negersiu visai. Na bet pilvas tai urzgia, tai pasimeta ir irgi susinervina, kaip čia jam dabar su ta mama daryt ;)
Na gal supratot šiek tiek principą: galit susitvarkyt tikrai ir pati, įsivaizduojat, kokį džiaugsmą patirsit, tik ramiai ir drąsiai: atsigulat patogiai, drąsiai prisigriebiat po sparneliu savo vištukę, pasitaisot, kad tikrai kaip kurorte jaustumėtės, vyrą dar pavarinėkit, kad ten ką reikia paremtų, kiek reikia pagalvėlių atneštų, ar išneštų. Gal net pusiau sėdom, kol įsikibs, o tada nepabijokit stipriai prilaikydama, kad nesuskaustų spenelio ir atsigult, juk reikės kurį laiką taip išbūt, tik irgi nebijokit tos pozos pakeist, net jei pames, vėl kantriai iš naujo, neišsigąskit rėkimo ir kad viskas bus kaip anksčiau. Neduodat kol nenurims šiek tiek kalbinama ir neišsižios tiek, kad galėtumėt ramiu tiksliu judesiu kuo daugiau rudojo plotelio įtaikyt su visu speneliu. Ir vualia, atleidžiat raumenukus ir tikit, jog pienelis sklandžiai, gražiai teka į gerklytę. Pasitaisot, jei kam nepatogu.
Ir apie svorius galvot, tiesiog draudžiu ;) Nes nuo neramių minčių jis neauga. Taigi giliai kvėpuojam pilvu ir į mūšį už savo būdo maitinti atradimą.
P.S. Gal kas padės. Jei ne, telefoną savo parašau jums į čia esantį paštuką jūsų, gal rasite viršuje ten toks vokelis.
Laikau kumščius!
|
|
|
7:08 pm
gruodžio 14, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
P. S. Va čia dar toks trumputis paprastas filmukas, nuo 1 min 27 sekundes žiūreti, gal kokia poza patogiai pasirodys is situ, gan aiskiai pavaizduota
http://youtu.be/DQj-Mn0c370
|
|
|
7:27 pm
gruodžio 14, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Nors žinot perskaičiau dar kartą ir dar minčių kitokių kilo: o gal jūs ten viską ir darot gerai, gal ji nesižioja nes tiesiog nėra alkana? Ne taip jau ir blogai tas jūsų svoris auga, o ir rodiklis jis nebūtinai pats geriausias, kaip ir tuštinimasis ( visai normalu žindomam kūdikiui tuštintis net ir iki dešimties, dvylikos, kai kas net penkiolikos dienų sako).
Pats pagrindindinis rodiklis ar vaikui netrūksta maisto, tai jo riksmas kelias valandas iš eilės, plius dehidratacijos požymiai: retas šlapinimasis ( kiek vystyklų sugadinate per parą?), vangumas, suglebimas, išsausėjusi odelė.
Pilvuką jei skauda, kaupiasi dujos, tai su tuo reik gelbėtis masažiukais nuo bambutės laikrodžio kryptimi ratuku, paspaudžiant vis, su aliejuku šiltu,, nešiojumu stačiomis prie savęs priglaudus, nuogų šiltų pilvelių, ar kitų šilumos šaltinių kontaktu, atpalaiduojančiomis vonelėmis, dviratuko mynimu kojytėmis gan greitais judesiais…Ant rankos pilvuku žemyn tėtis tegu kaip tigriuką panešioja. Tada ir valgys gal ramiau, o gal tiesiog reiks išlaukti tą pilvukų uraganų periodą, kol subręs virškinimo sistema pilnai.
Nebesekit kurį laiką to svorio, kiek laiko žinda, tiesiog duokit taip dažnai ir ilgai, ar trumpai, kiek jai norisi, nežadinkit. Žodžiu, leiskit viena kitai atsipalaiduoti ir ramiai laiko viskam susireguliuoti pagal poreikius. Stebėkit vaiką ir tiek: pabandykit pajusti, ar čia alkio rėkimas, ar jai tiesiog tuo metu pabūti arti, nusiraminti norisi. Nesikoncentruokit į žindymą tik kaip į maitinimą ir turėtų viskas pavykti savaime. Nes toli su skaičiukais, minutėmis, taisyklėmis ir panašiais dalykėliais čia nenuvažiuosi. Tiksliau jei kas ir nuvažiuos, tai jums stogelis ;) Neleiskit niekam kištis tarp jūsų su vaiku. Jūs čia bosas ( po dukrytės aišku, nes ji dar ir už jus viską geriau žino instinktyviai, ji tiesiog turi tą žinojimą, kaip ja turi būti pasirūpinta ir duos jums žinot savo elgesiu, atsinešė tai gimdama. Jūs nesat palikta viena, nepamirškit to, atraskit savo motinystės instinktą savo viduje, motinišką intuiciją, širdies balsą). Jūs žinot geriausiai!!!
|
|
|
7:47 pm
gruodžio 14, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
P.S. Dar dėl svorio: na ne visi vaikai priauga po kilogramą per mėnesį. Jaudintis reiktų jei mažiau nei 500 g priaugtų ( žindomi, žinokit, visada būna šiek tiek liesesni ;), savaitės rodiklis irgi nepatikimas, žinokit, kai taip dažnai sveriesi, tai svarstyklės stovi vietoje stovi specialia ( paklauskit bet ko). Taigi jei sau nuraminti vieną dieną pažaisite su tikrais medžiaginiais vystykliukais ir per parą sušlapusius rasite bent šešis ( nors tiek net greičiausia laukti neteks) ir nerėks kaip skerdžiama, duokite sau užduotį dabar svertis tik kitais metais. Nes turėsite garantiją, jog viską padarėte gerai, pieno iš jūsų pusės gavo pakankamai, o jau svorį tegu auginasi kaip išmano, nebe jūsų tai atsakomybė ir reikalas. Pagalvokit, na kaip gi jį augti labiau nei auga priversite? Tai dalykas, kurį kontroliuoti labai sunku ar net neįmanoma. Prievarta gi gerklėn nepripilsi.
Net jei jūs manote, kad žinda per trumpai ar netaisyklingai, bet spenelių neskauda, jie netraumuoti ( čia svarbus momentas: jei tikrai žįsti nemokėtų, tai turėtų nugraužus jau būt iki žaizdų vien jį čiulpdama), tai gal problemos net ir nėra. Be jūsų nerimo ir nedidelio nepasitikėjimo savimi. O tas labai nesunkiai sutvarkoma. Nes žinai, kad tiesiog turi tai padaryti, tai kiekvienos mamos pareiga. Nenuvilti savo kūdikio ir neišgąsdinti, kad žinai, ką darai. Net jei ir nežinai iš tiesų, bet tiesiog darai ir viskas, klysti, pasitaisai ir vėl drąsiai darai. Netiko vienaip, bandau kitaip, bet be dvejonių bereikalingų ar abejonių. Ir nebijai jei reikia, ir su pediatru pasiginčyti, jei yra įtarimas, kad jo žinios apie žindymą ne visai naujos ir tikslios, tą vaiko teisę į savo svorio augimo tempus apgini, jei tau tyrimais neįrodo, kad čia kažkoks rimtas sutrikimas, ar liga. Ir viskas. Gyveni taip, kaip tau reikia, susirandi informacijos tokios, kokios tau reikia, klausai to, kuo pasitiki ir vaikas paprastai užauga sėkmingai ir viskas pasimiršta.
Sėkmės jums!!!
|
|
|
8:04 pm
gruodžio 14, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Och gi dar ka svarbaus pamirsau, gal visu svarbiausio: pats lengviausias budas patikrinti, ar netruksta skysciu, taigi ir ar pienelio ne tik gaminate, bet ir isgeria pakankamai: BUITINIS SLAPIMO TYRIMAS. Pazaiskit nuotaikai pasigerinti su namiskiais laborantus: pagaudykit to sysiuko i koki indeli, kai sauskelne nuimsit, ir ivertinkit spalva, kvapa. Galit net kelis kartus. Ar atrodo, kad jis tamsokas? koncentruotas? astriai kvepia? Va tada galit jau ir siek tiek nusigąsti, jei situacija nesikeis ir pavojaus varpais šiek tiek jau skimbtelt ar pediatrui, ar žindymo konsultantui, gal tikrai neišgeria, kiek organizmėliui reikia, negauna pakankamo kiekio. O jei normaliai viskas rodosi, tai eikit ramiai arbatos gert. Susidaužkit puodeliais uz sėkmę. Ir sušveiskit šventinę vakarienę ar pusryčius, ko tik širdis geidžia: pieno riebumo nepadidinsit niekaip, net jei lašinius su sviestu kirsit, tik pati gal priaugsit kilogramą kitą, nors prieš šalčius būsimus, tai irgi net neblogai visai būtų. Bet skonį ir kokybę pagerinsit daug labiau. Jau nekalbant apie tai, kad rubuiliukai linksmi kūdikėliai tokiais tampa tik auginami laimingų ir gerai besijaučiančių, ramių, savim pasitikinčių mamų ( net jei pradžioj save ir tenka apgauti, kad tokia esi, nejučia imi ir tuo patiki, kai viskas ima klostytis sėkmingai).
Va tai kol kas jau turbūt minčių, spėlionių ir pasiūlymų tiek. Gal nors kas širdį palies ir nors gramu prie pagerėjimo reikalų prisidės. Lauksiu žinių!
|
|
|
3:06 pm
gruodžio 15, 2013
|
jurmale
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai7 |
|
|
Vaje, net nesmagiai pasijutau, tiek dėmesio ir begalės patarimų sulaukusi. AČIŪ Jums labai! Psichologiškai labai padėjo, bent jau šiandien nuotaiką praskaidrino :) (iki to momento, kol vyras nepasakė, kad uošviai į svečius atvažiuos…) Būtinai Jums pasiskambinsiu ryt, jei nesutrukdysiu ir smulkiau pasipasakosiu savo bėdeles.
Šlapimas išties kartais kelentis abejonių, nes kvapas aštrokas, senai man kliūna, ir spalva dažnokai būna geltona, paklausysiu Jūsų patarimo ir pasižaisiu su mėginukais.
Speneliai nenugraužti, bent jau aš taip manau, jei neskauda ir nekraujuoja, neskaitant to fakto, kad kartais būna sausi ir paraudę galiukai.
Vakar vakare ant vienos krūties "kabėjo" valandą ir po lašelį kažką vis nurydavo, kol užmigo. pradėjau mąstyti, gal trūksta pienelio pas mane, bet bijojau glausti prie kitos krūties nes kai miegodama žindo, poto ištraukus nieko į burnytę nebeikiši, tai ir palikau ramybėje.
Iki malonaus ir dar kartelį ačiū!
|
|
|
12:04 am
gruodžio 16, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Sveikos, mamytės,
Sunku ką ir bepridurti po tokių šaunių Mamulės Mū pasisakymų :) Bet bandysiu.
Jei
neklystu, primirštas paskatinimas nuogučiams pasiglaustyti. Kai aš savo
vaikelį mokinau žįsti, tai esu tikra, kad tik nuogo kūno kontakto dėka
man tas pavyko…
Šiek tiek nesutinku dėl alergijų ir mamos
maisto. Mano pačios vaikas visam kam alergiškas, pastebiu (gal kartais
ir paranoja prisideda, bet…) net kad yra tokių produktų, kurie pasak
gydytojų per mamos pieną vaikui nepatenka, o vis tik man užvalgius jų
vaikui situacija pablogėja… Miela mama jurmale, jeigu vaikelį beria,
nuoširdžiai rekomenduočiau kuriam laikui atsisakyti pieno ir jo
produktų. Dėl visa ko, galit pavartoti kalcio papildų, jei neramu. Be
bėrimų, alergija pienui pasireiškia ir vaiko neramumu, irzlumu, prastu
miegu! Kaip bebūtų liūdna, tų alergiškų vaikučių aplinkui vis daugiau ir
daugiau, net drįsčiau teigti, kad metas mokslininkams atnaujinti
alergijos tikimybės skaičiukus. Jeigu norit, galiu surašyti didžiausius
alergenus.
Dėl vaiko šlapimo aš truputį sunerimčiau. Tokiam
amžiuj dar jis turėtų būti bekvapis ir bespalvis. Ar pati geriate
pakankamai skysčių, ypač vandens? Po kiekvieno žindymo/per žindymą bent
po stiklinę?
Tiek šiam kartui. Laimingai Jums, nepasiduokit 
|
|
|
10:51 am
gruodžio 16, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Tikrai, pamiršau kūno kontaktą: čia jau tų šiek tiek prakutusių atseit mamų bėda ;) Vis atrodo, kad savaime suprantama, negi taip visi nedaro :) Bet iš tiesų pakanka save prisiminti pirmakartę ir gi tikrai: atrodo, kad čia visus pašiurpinsi, tas vaikis sušals antrą minutę mirtinai išrengtas ( nors gi pats šildai kuo puikiausiai, bet tai nepasitiki gi), apsiusios ar dar blogiau, o jau jei kartu išsimaudysi, taigi iš vis svieto pabaiga: ir tas tavo kūnas toks nešvarus, kad užkrėsi kuo nors, fui kaip nehigieniška ir kaip čia dabar atrodys, dar kokį iškrypėlį išauginsi ( jei berniukas) ar nuskandinsi…
Tai va, miela Jūrmale, tą prisiminusi, kuo toliau tuo labiau įsitikinu ( o jūsų laiškelis tą tik patvirtina), kad ir jums, ir kūdikėliui svarbiausia pagalba būtų padėti susitvarkyti su jautrumu ir nepasitikėjimu. Net žinokit ir tą pabėrimą būčiau linkusi laikyti vis tik labiau pagalbos šauksmo išdava ( net jei ir, kaip sako magnolija, kažkoks maistelis keltų, vistiek pirminė priežastis yra kita, ir ją reikėtų šalinti). Žinoma, galite pabandyti to pieno atsisakyti visai ( nors man kai liepė alergologė, tai galvojau pasiusiu, na mano organizmas laimei toks, kad jam taip lengvai neįsakysi, čia irgi tas jautrumas ir prakeiksmas ir palaima viename), bet, kaip supratau valgote ir geriate visko ir taip mažai ir atsargiai, taigi kaip tik norėčiau atvirkščiai:
Skubiai imti gauti gyvybės: nesvarbu pūs tą pilvą ar ne, bet prioritetas dabar esate jūs, taigi jums būtina gauti kuo daugiau vaisių, daržovių, lęšių, pupelių, riešutų, aliejų: troškinkite garuose, virkitės sriubas, šlamškite žalius. Jums būtina sustiprėti ir tapti savo kūno draugu, kitaip pražūsite arba tapsite kitų vergu, kurie jums sakys, ką daryti, kaip savimi pasirūpinti. Neribokite savęs ir neprievartaukite, prašau. Pamatysite jei tikrai bus ryšys tarp tikrų ar tariamų alergijų, tada kažką darysite, o dabar leiskite valgymui ir gėrimui būti savaiminiu dalyku, pagal poreikį.
Kodėl tą noriu pabrėžti ir jums, ir kitoms mamoms: kai žindote, pieno gamybai jūsų organizmas naudoja viską, ką gauna ir dar daugiau: iš jūsų atsargų, taigi dėl vaikelio galite būti visiškai ramios. Skysčių ir maistinių medžiagų reikia Jums! Jums kažko ims trūkti pirmiausia, ne kūdikiui. Toks gamtos sumanymas. Egoistiškas! Tą reikia labai labai gerai sau įsisąmoninti, nes visur pabrėžiama priešingai ir mamoms kyla daug įtampų, o tada jau viskas ir pasitvirtina ( pamiršta savo troškulį arba geria pagal sistemą, o tokia prievarta sau trukdo ten viską įsisavinti, stresas trikdo oksitocino ir kitų hormonų skyrimąsi ir tikrai to pieno ima trūkti, o atrodo, kad dėl to jog gėrei ne taip ar ne tą…ar valgei).
Nes šiaip, mielosios: pieno trūkti negali, jis gaminasi sunkiausiomis sąlygomis, moterims Afrikoje, kurioms visko trūksta, nes tai yra savaiminis, nuo mūsų nelabai priklausantis ( išskyrus stresą) procesas: vaikelis šaukia alkanas ir krūtys atsiliepia. Jeigu iš siaubo, kad gal pritrūks visko neužblokuoji. Mintys žinokit labai galingas dalykas, o vaikelis su mama yra labai susiję ( taip labai, kad net jo ligos yra dažnai ženklas mamai)
Taip, kad Jūrmale, tikrai reikia jums truputį įpūsti sveiko pykčio ( dabar man pasirodė, kad esat labai pažeidžiama, tokia ir turi būti mama, bet tik kai kalbama apie jautrumą vaikelio poreikiams, aplinkai turit būti griežta: pasakyti vyrui, jog, kol nesusitvarkysit su mažiuku, jokių uošvių, nebent jie jums padėtų buities darbuose ir neknistų proto, jokių papildomų rūpesčių ir darbų: dabar kol pienuko gamyba sklandžiai vėl įsivažiuos ir mažiukė tikrai ramiai ir teisingai ims jį sau kliukinti, jūs gulit dienom naktim kartu su ja, vyras šokinėja su maistu arba leidžia jums, jei norisi, einat į lauką pravėdinti galvą. Jei netinka tokie patarimai, spjaunat ir į juos. Nes mintį supratote: nesvarbu, ką aplinkiniai kvailiai supranta ar nesupranta, dabar jūs Žindanti Motina, karalienė ir Ypatingoji, kuri dabar eina per sudėtingo išbandymo atrasti save ir savo kūną ir savo ryšį su kūdikiu tokiais nedėkingais iš dalies laikais,kai tai yra jau vos ne mistika ( o taip ir yra). Kovokit, bet savęs nespauskit, darot, ką galit, kaip išmanot. Gi kapstėtės iki šiol viena. Dabar pabandysim kartu.
Ryt jau grįžtu ir tikrai mielai galėsiu atlėkti, pasižiūrėti, pabendrauti gyvai, kas čia jums su mažyle tokių bėdelių pridarė. Nes čia svarstau svarstau teoriškai ir gal visai į pievas, kaip tom Mamulėm Mū patinka, bet gal ne visiems ir ne visada tinka :) Tiesiog bandau bandau, gal už kažko rasit užsikabinti, nes kiekviena minutė svarbi, kai žmogus kenčia, na negaliu būti abejinga, nors sakau, esu tik paprasta mama, gal čia jums rimtesnio specialisto prireiks, bet visada reikia bandyti viską, kas tik ateina į galvą
|
|
|
12:12 am
gruodžio 17, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
sveika,jurmale,skaitau jusu istorija ir taip primena mane pirmais menesiais,o kad as tada buciau atradus tokia Mamule MU,su tokiu ikvepianciu pasitikejimu,neimanoma juo neuzsikrest.Dziaugiuosi,kad jus susitiksit,nes gyvas vaizdas manau tikrai suteiks jums daugiau pasitikejimo savimi.Tai butina salyga.Jums tikrai viskas pavyks,kitaip ir buti negali,o as savo ruoztu norejau jus tik nuraminti del to jusu svorio.Tai,kad jis visai gerai auga.Zinant,kad pirmais menesiais maziausiai turi buti po 500g,tai kol kas jus puikiai telpat,net izengus i trecia menesi negalima vertinti jo po savaites,vel tik po menesio. O ir pirmaji menesi jus priaugot ne 530,o 630g,juk ta numesta 100g irgi reikejo uzauginti,antra 780,puiku!! bus gerai ir trecia,pamatysit!!! tik pamirskit tuos sverimus,kaip gerai mamule mu sako, iki kitu metu,zinau palei save ,jie labai veikia. O geriausiai veikia,tai vyro demesys,ir as siulyciau ji ''pasokdinti'' buities reikaluose,o jus abi nuoguteles uzsidarykit i miegamaji keliom dienom ir palikit viska savo kudikiui ir savo kunui. sekmes jums didziausios.
|
|
|
1:27 pm
gruodžio 19, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Jurmale, dar cia pilvuko reikalais vaizdu ;)
http://youtu.be/QgFRfKx7jfA
Ir bučiukas jūsų mažajai išdykėlei! Išsišauks pienuką, kai pagaliau užsinorės, tikrai. Nepanaši į bejėgę nė per kur ;)
|
|
|
4:59 pm
gruodžio 19, 2013
|
jurmale
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai7 |
|
|
Ačiū dar ir dar kartelį už Jūsų pagalbą, patarimus ir šventą tiesą. Padėjot man susivokti ir atverti akis plačiau į pasaulį ir į savo mažiukę, bei užduotį, kurią turiu įvykdyti. Mūsų pasimatymas ir Jūsų pasisakymai šiame forume suveikė kaip psichoterapijos kursas – viską susirinksiu ir turėsiu, kai juodi debesys atplauks.
Ačiukas, Mamule Mū!
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
