Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveiki,

Kaip naujas menesis, taip nauja "problema"… Jau menesis kaip sunui dygsta dantys (sprendziu is gausaus seiletekio,kumstuku grauzimo). Diena pradejo zisti tik kas 3-4 valandas ir tik pries miega arba kartais iskart po miego. Zistadamas uzmiega, todel lieka dar pieno. Likusi piena bent kazkiek nutraukiu,kad nakciai jo pakankamai gamintusi, nes nakti prasideda "linksmybes", t.y. prasymas valgyti kas valanda.

Taigi diena vaikstau su kietomis krutimis ir vis bijau,kad neatsirastu pieno sastoviu ar dar ko baisiau. Nakti ta kelimasi dar iskenciu,kad tik vaikas pavalges butu (siaip svoris auga kol kas tikrai gerai, po 1 kg per menesi,dabar sunui 4men 2 sav. sveria 8,1 kg).

Taigi, noriu paklausti

1. ar gerai darau,nusitraukinedama piena po maitinimu? Siaip jei nenusitraukciau, tai krutys jau po 2 val pilnos buna, o kur dar islaukti 3-4 val…. Is kitos puses,jei nenusitraukinesiu, tai ir pieno maziau gaminsis ir po kiek laiko nebus tu "kietu krutu". Bet jei maziau gaminsis pieno diena, tai kas tada bus nakti, kai reikia kas valanda maitinti?

2. Ar toks retas dieninis zindimas nesumazins pieno kiekio? Ben metus planuoju maitinti, bet jei vaikas taip retai bus zindomas, tai ir pienas gal gali dingti?

3. O gal jau sunui valgymas asocijuojasi su miegu? Ar tai praeis isdygus dantims? Nes noreciau nakti bent kiek pailseti….

Aš taip pat patarčiau pienelį jei ir nusitraukti, tai nebent jau tik kraštutiniu atveju, kai visiškai nebegalėsite kentėti, arba kai krūtys bus taip perpildytos, jog blokuosis pieno tekėjimo refleksas, nors paprastai taip dažniau nutinka žindymo ankstyvaisiais periodais, pačioje jo pradžioje.  O šiaip netraumuokite jų ir jokiu būdu neįsileiskite minčių, jog tai jūs turite būti atsakinga už pieno poreikio patenkinimą. Kam jums tokį darbą sau užsikrauti. Tai grynai jūsų mažylio reikalas, duokite ir jam pasidžiaugti savo galia, nebijokite, kad tokia atsakomybė jam per didelė ;) Ir jie ten abu lai tariasi. Taip, kartais jis sugalvoja, kad štai dabar jam reikės daugiau pieno, arba daugiau jo ne dieną, o naktį ir pan., o krūtys ne visada iš karto prie naujo meniu užsakymo spėja prisitaikyti, taigi kartais pasitaiko tų perpildytų krūtų pojūčio ( nelabai malonaus, bet dažniausia nepavojingo). Aš pvz., tokiu atveju eidavau atsipalaiduoti į dušą ir tas perteklius tiesiog šiek tiek susimažindavo savaime, ištekėjus ( tiksliau gal būtų sakyti iššvirkštus, nes ten jau su jėga viskas veržiasi lauk :) kažkuriai pienuko daliai. Negaudykite jo, pasigamins, kai reikės vėl. O ypač dėl nakties nesukčiau galvos…Gi vaikis jį užsisako kiekvieną kart naujai: kiekį, sudėtį…Taigi bus ten jo sočiai, kiek tik jo širdelė geis tikrai: ar poros lašiukų pasiskanauti, ar atsigerti, ar ir sočiai prisikirsti,  ar dantenėles pasikasyti, ar pasitikrinti, ar jūs šalia, ar prisiglausti pasiilgus, kai jis nuspręs, kada kam metas :) Visi puikiai tą sugeba, taigi pasitikėkit ir saviškiu. Jūs juk vistiek nelabai ką ir galite sąmoningai padaryti: galite suklysti skaičiuodama, pavargti, nuo neramių minčių:  vistiek jo neima gamintis tiek, kiek jums atrodytų, jog reikia, tai kam tas vargas bereikalingas. 

Kaip ir nerimas, ar pienas kada nors apskritai nedings. Patikėkite manimi, to bjaurybės taip lengvai neatsikratysi :)) Aš tokia truputį sarkastiška ir truputį gal žiaurokai juokauju, bet galit būti tikra iš mano patirties: jau kiek aš kartų norėjau, kad dingtų jis pagaliau :) Bet va kol gražuolis su kova ar be jos, jo neatsisako arba jėga neatimi ( net neįsivaizduoju, kaip tai padaroma, apie vaistus kažką girdėjau, krūtų suveržimą, gal dar kokių kankinimo metodų išrasta yra…), tai sau gražiausia fabrikėlis veikia su vaikiu susimokęs, užsikuria nuo menkiausio verksmo ar kelių truktelėjimų, kartais net nuo prisilietimo, ir tavo,mama, nuomonė, kad gal jau nebenori, gal pavargai, niekam nerūpi :) Baisi neteisybė! Tai žodžiu, arba reikia laukti, kol vaikas atsisakys, arba pačiai labai labai to dingimo trokšti, arba imtis rimtų priemonių. Kitaip galit būti rami kaip belgas ;)

O va dėl miego ir žindimo asociacijų tai nepaguosiu. O gal kaip tik ;) Bent jau maniškiam tai toks ryšys buvo ir tebėra susidaręs beveik garantuotai, bet be savo nuovargio, kurį išmokau valdyti saugodama energiją kitose gyvenimo srityse ( ypač savo mintyse), kitų problemų nematau. Na jei žindimas padeda žmogeliui ne tik gauti būtinų skysčių, maisto medžiagų ir pan., tai kodėl aš dabar turėčiau nervintis, jei jis dar ir padeda jam nurimti, susiharmonizuoti, sumažinti skausmą ( dažnai atbėga būtent susižeidęs ar išsigandęs)…Maniškis jau gerai kalba, tai pats yra man ir atsakęs jau, kodėl taip to pieno jam vis dar reikia (jam treji ir jis dar žinda prieš užmigdamas, tada dar pora kart paryčiais nubudęs, kartais ir dažniau, o taip pat prieš pietų miegelį ir jo metu): " man pienytis gydo širdelę. pati nenurimsta" :) Tai va, sau ir sakau tomis silnumo akimirkomis: jeigu tai yra jam toks svarbus dalykas, kad jį suteikti galiu tik aš, tai ar ne tai svarbiausias mano, kaip mamos darbas?  O ten jau ar gerai tai, ar blogai kažkam atrodo, nesuku sau galvos. Aš žinau, geriausiai, ar čia aš turiu kokių kompleksų, esu bloga mama užsileidusi ant galvos savo ir prisipratinus taip migdytis, kažkas su mano vaiku negerai ir pan., ar kaip tik, esu tokia puiki, tokia jautri jo poreikiams, tai geriausia išbandyta ir pasiteisinusi išeitis iš visų kitų bandytų ir tt.:)

Sėkmės jums!

Ačiū, Pradule, už šilumos gūsį šaltą vakarą, paliečiantį pačią tavo širdį. Bandome viena kitai padėti visos, kaip kas įstengiame ir tai geriausia mūsų dovana viena kitai, kaip mamai, kaip moteriai ir kaip žmogui. Juk dėl to ir gyvename, ir esame apdovanoti įvairiais talentais. Pasistengsiu ir savąjį išnaudoti taip, kad nenuvilčiau savo kūrėjo ;) Dar tiksliai nežinau, ar jūsų siūlomu būdu, gal pakaks ir miniatiūrų ar atsitiktinio(tarsi) žodžio, vienai mamai ar kelioms. Juk sakoma, kad geras keliautojas mėgaujasi pačia kelione ir neturi tikslo atvykti kažkur konkrečiai, ar ne? Bet kokiu atveju, svarbiausia, jog man smagu rašyti, jums skaityti, kažkam sutikti ir sau ar vaikeliui padėti, kažkam nesutikti ir taip atrasti sau tinkantį, savo viduje kirbantį atsakymą. Bet kokiu atveju, viskam yra prasmė, vieta ir laikas. Aš tuo tiesiog tikiu.

Gražaus jums pasiruošimo artėjančioms šventėms, tikiu, jog dar ne kartą susitiksime visos, pienuku kvepiančios mamos, čia, kur galime viena kitai bent jau pasakyti: aš jaučiu tave, matau ir girdžiu. Tu ne viena, kad ir kas nutiktų. Taip jau yra nutikę ir dar kažkam ;) Ir ji net išgyveno. A, tiesa, vaikelis taip pat :)) Kad ir kokių nesąmonių ir klaidų tu pridarei :) Nesijaudinti, svarbu tik nesijaudinti.

Iki!

Taip gydytojau,manau cia didziausia pliusa galite sau uzsideti jus:)))padarete didziuli darba savo ir Lietuvos gyvenime;))) sekmes jums didziausios ir linksmu artejanciu svenciu jums ir visoms,kaip graziai issireiske Mamule Mu,kvepiancioms pienu mamytems:))))

Dziaugiuosi,kad sis puslapis yra,nes ne tik patarimus gauni,bet ir padrasinima, nuraminima!!!