| Naudotojas | Įrašas |
|
1:07 pm
spalio 30, 2013
|
Jurga
| | |
| Svečias
| |
|
|
Laba diena,
Esu 2.5 mėn. dvynių mama. Pieną prisišaukiau nelengvai, tik 5-tą dieną po gimdymo atsirado priešpienis, ir tik masažų bei pientraukio pagalba. Vaikai buvo per silpni žįsti, o ir ligoninėje vizituojančios gydytojos identifikavo, jog mano speneliai netinkami žindymui, patarė pieną nutraukinėti bei laikas nuo laiko maitinti su antspeniais. Pieną nutraukinėju elektriniu dvipusiu pientraukiu, visada reguliariai kas 3 val., naktį 2 kartus kas 4 val. (viso 7 maitinimai per parą). Pieno nutraukimas užtrunka vidut. 30-40 min. Augant vaikų maisto poreikiui, mano nutraukto pieno kiekio (priklausomai nuo paros meto – 50-110 ml iš kiekvienos krūties) nebeužteko, dažną maitinimą tekdavo papildomai primaitinti mišinuku. Prieš trejetą savaičių susiradau žindymo konsultantę, nusprendžiau dar kartą išbandyti galimybę kūdikiams sustiprėjus maitinti juos tiesiogiai krūtimi, taip paskatinant laktaciją bei, pagausėjus pieno kiekiui, atsisakyti mišinukų. Tačiau ir šios konsultantės patarimas buvo max. maitinti antspenių pagalba (pasak jos, vaiko prigludimas tinkamas, spenelio paėmimo technika taip pat teisinga). Na, stengiausi nenuleisti rankų ir, nekeisdama pieno nutraukinėjimo režimo, vaikus pastarąsias 3 savaites 1 kartą per dieną (vakarėjant) glaudžiu prie krūties ir bandau maitinti tiesiogiai (po to papildomai primaitinu mišinuku). Bėda ta, kad jau savaitė kaip pieno kiekis beviltiškai mažėja (režimo ir pieno traukimo laiko nekeičiant), nutraukiu apie 30-50 ml, o ir pieno spalva blyški, pilkšva, lyg šaukštas pieno vandens stiklinėje… Krūtinėse porą kartų per savaitę susidaro guzai, kurie masažų ir karštų kompresų dėka išsivaikšto per gerą pusdienį. Vieną dieną paskyriau ilgesniam darbo su pientraukiu laikui, t.y., ilginau keletą kartų pieno traukimą iki 1 val. Tokiu atveju išgaudavau apie 70-80 ml pieno, tačiau iki buvusio kiekio vis tiek nepavyko atstatyti. Jau sekančią dieną, grįžus prie įprasto nutraukimo laiko 30-40 min., pieno kiekis vėl sumažėjo iki 20-50 ml. Nebeišmanau, ko besigriebti. Jūsų knyga skaityta ir pervartyta po keletą kartų. Gal kažką pražiopsojau ir dar su Jūsų patarimu turiu galimybę neprarasti pieno bei paskatinti jo gamybą iki pilno vaikų poreikio atitikimo? Iš anksto Jums dėkoju!
|
|
|
2:40 pm
spalio 30, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Kaip jau ir skaitėte knygoje, pienuko gamyba priklauso nuo paklausos – kuo dažniau žindysit, tuo daugiau gaminsis. Paprastai kūdikiai sugeba ištraukti daugiau pieno nei pientraukis, gal
pabandykit dažniau juos glausti, ne tik vakare? Ypač gerai turėtų veikti nuogo kūno
kontaktas. Taip pat turėkit omeny, kad pieno gamyba labiau skatinama naktį nei dieną. Jei leidžia jėgos, galit pamėginti naktį maitinti/nusitraukti 3 kartus. Sveikinu su teisingu pasirinkimu, sėkmės!
|
|
|
12:38 pm
spalio 31, 2013
|
Jurga
| | |
| Svečias
| |
|
|
Ačiū už pacituotas knygos mintis, jos geriau pritaikomos praktikoje auginant vieną vaiką. Patarimai, kaip tai sklandžiai atlikti su dvyniais būtų neįkainojami.
Kaip minėjau, maitinimas įmanomas su antspeniais. Per juos vaikai ištraukia itin mažą pieno kiekį (30-40 ml), tai buvo nustatoma svarstyklių pagalba žindymo konsultantei patariant, stebėjimas vyko savaitę. Deja, tenka papildomai pasitelkti pientraukį po tokio žindymo. Tad ir paliktas 1k/d, nes (1) laiko atžvilgiu ir (2) sumaitinamo kiekio atžvilgiu tai neefektyvu su dviem mažyliais, tačiau yra tikimybė, kad kažkiek paskatintų laktaciją.
Jei situaciją apibūdinčiau keliais klausimais, gal gerb. gydytojas galėtų atsakyti?
- Jei per 2,5 mėn. nebuvo keičiamas (bloginamas) maitinimo/pieno nutraukimo režimas bei laikas, buvo tik prieš porą savaičių pridėtas papildomas 1 k/d maitinimas antspeniais (tikintis skatinti laktaciją), dėl kokių priežasčių sumažėjo pieno kiekis daugiau nei dvigubai (iš 50-110 ml į 20-50 ml)? Ką pražiopsojau ar ko nepadariau/padariau netinkamai?
- Auginant dvynukus dažninti maitinimo/pieno nutraukimo fiziškai neįmanoma, nes po vieno maitinimo iškart turėčiau pradėti kitą. Ar tai reiškia, kad situaciją pagerinti yra beviltiška, ar praktikoje yra kitų pasiteisinusių būdų, kaip su dvyniais sureguliuoti maitinimą taip, kad nutraukiant pieną jo kiekis būtų pakankamas vaikams pasotinti?
Dėkoju dar kartą.
|
|
|
11:37 pm
spalio 31, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
sveiki,norint padidinti pieno kieki,turi buti labai gerai istustinamos abi krutys,jei jums susidarydavo guzai,tai reiskia,kad ju gerai neistustindavot,o kai neistustinat mazeja pieno. Kiek vieno nutraukimo metu pajauciat pieno atleidimo refleksu? Nes kai krutis jau atrodo tuscia(o mes zinome,kad taip niekada nebuna)sukelus pieno atleidimo refleksa vel turit apie 20 ml,vel sukeliat ir vel 20.Taip duodamas signalas,kad truksta pieno ir taip pasidarbavus keleta dienu,kuo dazniau tuo geriau ir butinai pora kartu nakti,pieno turetu pradeti daugeti.Aisku butu paprasciau ir greiciau,jei tai darytu kudikiai,bet kaip suprantu jus ir einat ta linkme,tai belieka palinketi kantrybes.Kiek zinau maitinant su antspeniais nera istraukiamas visas pienas,nes apziojimas skiriasi ir keista,kad konsultante juos rekomendavo,su visokiom speneliu formom galima zindyti,juk apzioti reikia ne tik speneli,o didziaja dali rudojo laukelio.Sekmes
|
|
|
12:25 pm
lapkričio 4, 2013
|
Jurga
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki. Ačiū už patarimą. Juom vadovavausi pastarąsias paras. Pieno atleidimo refleksą jaučiu tik pirmąjį, o kartais ir antrąjį, pačioje žindymo ar pieno nutraukimo pradžioje. Vėliau nebejaučiu. Kiek teko domėtis, ne visos ir ne visada šiuos refleksus jaučia, todėl niekada to nesureikšmindavau. Visada pieną traukdavau ne trumpiau 30 min., nors krūtų tuštėjimo jausmą pajusdavau gerokai anksčiau.
Pastarąsias 3 naktis nutraukinėjau pieną naktimis kas 2 valandas (30 min. traukimas, 1,5 val. pertrauka), taip padidindama nutraukimo skaičių iki 3 kartų per naktį vietoj buvusio 1. Deja, ir iki šiol nutraukiamas pieno kiekis svyruoja tarp 30-50 ml, kartais net varguoliški 20 ml. Situacija nepasistūmėjo į priekį nė per žingsnį…
Kiek iš praktikos vidutiniškai reikia naktų aktyviau padirbėti, norint pagausinti pieno kiekį? Ar tikėtina, kad 3 naktys pernelyg trumpas laiko tarpas, tikintis nors kažkokio menko postūmio? Ar mano situacija tiesiog beviltiška ir desperatiškos pastangos bet kokiu atveju nebeturės siektino rezultato?
|
|
|
12:37 pm
lapkričio 4, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Labas, Jurga,
Kai pieną nutraukinėjat, tai tekėjimo refleksus galit ir pamatyti.
Žavi Jūsų užsispyrimas ir pastangos, gaila, kad tai nepagerina situacijos… Asmeniškai manau, kad tris naktis iš eilės pasidarbavus, kaip kad Jūs padarėte, jau turėjo pasimatyti bent šioks toks efektas. Iš kitos pusės, jei lig šiol, po situacijos pablogėjimo, buvo apie 30 ml 7 kartus, o su pora papildomų nutraukimų ir jie prideda po 30 ml, tai bendras nutrauktas kiekis per parą padidėjo? Nors Jūsų turbūt tokie matematiniai išvedžiojimai neguodžia, kai alkani vaikučiai verkia.
O kaip situacija su Jūsų emocine būkle? Gal esate pervargus, nuolat streso būsenoje? Tai irgi gali prisidėti prie pieno kiekio mažėjimo. Kitas dalykas, nors mokslinio pagrindo tam nedaug yra, bet, tarkim, mano atveju, pieno akivaizdžiai mažiau gamindavosi, jei gerdavau melisų, mėtų, čiobrelių arbatas.
Na, tikėkimės, kad greitu laiku gydytojas suras laiko pakomentuoti Jūsų situaciją, nes išties, kaip minėjote pati – kas tinka su vienu vaiku, nebūtinai tinka su dviem.
|
|
|
1:07 pm
lapkričio 4, 2013
|
Jurga
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki. Nuovargis ir nemiga, žinoma, yra, tačiau negaliu pasiduoti ir leisti sau palūžti, nes reikia rūpintis mažyliais. Pagalbos iš šalies neturiu, tad ilsėtis daugiau nepavyks ir pieną galiu tikėtis paskatinti tik tokiomis sąlygomis, kokias iki šiol turiu. Nesinori nuleisti rankų per anksti, neišbandžius viską, ką leidžia jėgos.
Taip, papildomi 30 ml iš papildomų naktinių maitinimų yra lašas jūroje, iš esmės tai situacijos negerina.
Beje, pamiršau pažymėti, kad pastarąsias dienas po porą kartų vaikus bandau žindyti ir tai darau BE antspenių. Sekasi sunkokai. Mažyliai neištraukia reikiamo kiekio. Ir išrengiu, kad šilumoje nesnūduriuotų ir aktyviai dirbtų, ir kutenu. Vis tiek tenka papildomai primaitinti mišinuku. Greičiausiai čia maitinimo buteliukais rezultatas ir jo nesiseka panaikinti.
Arbatos… Stebuklo nesitikėdama geriu laktaciją skatinančias arbatas. Mėtų, melisų, čiobrelių – ne. Taip pat nevartoju aromatingų daržovių ar prieskonių, pvz., gausiai svogūno, česnako, baziliko ir pan., kas įtakotų pasikeitusį pieno skonį.
Gal dar praktikoje yra kokių nestandartinių priemonių?
|
|
|
1:08 pm
lapkričio 4, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
sveiki,man taip pat idomu,jus galit ju nejausti,bet ar matot?nes kai
atleidziamas pieno refleksas,juk pradeda daug gausiau begti pienas,o jus
ji jauciat ta gausuma tik pradzioje?o po to tik pienas lasa?ar per ta
pusvalandi gausiau bega kelis kartus?nes as tikrai zinau,kad vieno
atleidimo metu 20 ml tikrai garantuoti is pustustes kruties,gal jusu
pientraukis nelabai traukia?kita vertus pientraukis niekada neistrauks
tiek kiek istraukia kudikis,as po pientraukio dar visada pabaigdavau
rankomis.tai rankomis dar budavo 20-30 ml,kuriu nepasiekdavo
pientraukis. 3 dienu gali uztekti,o gali ir savaites reiketi,tai
priklauso kaip reguliariai ir kokybiskai tai atliekama.dar turit
nepervargti,uztenka nakti ir kas 4 val.traukti.diena darykit 3
val.miegas ir poilsis taip pat svarbu pienelio gamybai,nes tik
pailsejusi galit atsipalaiduoti,o tik gerai atsipalaidavus pajusti
atleidimo refleksa.dar vienas dalykas nutraukinedama ta pusvalandi,kai
jau pradeda tik laseti,atitraukit pientrauki nuo kruties,pabukit kelias
min ir vel teskit,taip gal pavyks vel sukelti refleksa.dar ji galima
sukelti mintimis apie kudiki,isivaizduoti beganti dideli kriokli
pieno,ar dar ka nors taip
pat liesdama savo rankomis svelniai spenelius labai gerai
veikia.suprantat nepadidinsit kiekio vien tai darydama pusvalandi ir
jausdama tik 1 atleidima,galit tai daryti 20 min,bet gaudama 3-4
atleidimus,svarbu kaip tai darot,kuo daugiau sukelsit tu atleidimo
refleksu tuo greitesni rezultata turesit.palinkesiu istvermes,kurios
matau jums netruksta saunuole jus
|
|
|
1:12 pm
lapkričio 4, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
Saunuole,kad pradejote zindyti,tai tikrai jums viskas pavyks,bet kad gerai vyktu apziojimas,turit atsisakyti buteliuko,nes jis pastoviai klaidins jusu mazylius ir tai stebuklas,kad jie ima kruti,tuo dziaukites ir dazniau glauskit juos,tai nereiks tada ir pientraukiu,o juos zindot abu vienu metu?
|
|
|
2:41 pm
lapkričio 4, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Be to, ką paminėjo Prada, kai kurioms mamos pieno tekėjimo refleksui sužadinti padeda šilti kompresai prieš pat žindymą ar nutraukimą. Taip pat būna sintetinio oksitocino purškalas į nosį (kaip žinia, būtent hormonas oksitocinas yra "atsakingas" už pieno tekėjimo refleksą), vadinasi Syntocinon. Tik, deja, neradau, ar įmanoma Lietuvoje jo nusipirkti…
|
|
|
2:52 pm
lapkričio 4, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
Jurga rašė:
Beje, pamiršau pažymėti, kad pastarąsias dienas po porą kartų vaikus bandau žindyti ir tai darau BE antspenių. Sekasi sunkokai. Mažyliai neištraukia reikiamo kiekio. Ir išrengiu, kad šilumoje nesnūduriuotų ir aktyviai dirbtų, ir kutenu. Vis tiek tenka papildomai primaitinti mišinuku. Greičiausiai čia maitinimo buteliukais rezultatas ir jo nesiseka panaikinti.
Kol rasiau ana atsakyma,nemaciau jusu sito.O tai keicia situacija,dabar reikia ne tik jusu noro zindyti,o ir tvirto ryzto.Kadandi kudikiai ima kruti,tai as eiciau siuo keliu.Pirmiausia reikiaatsisakyti buteliuko,nes kaip mes jau ir zinom tai klaidina kudiki,jei jis jau mokosi zysti is kruties.Juk skiriasi apziojimas,o ir is buteliuko lengviau bega nereikia darbuotis.Glauskit kuo imanoma dazniau ir ilgiau,bet reikia,kad zystu aktyviai,gerai,kad juos isrengiat ir pakutenat .Saunuole.Misinukas yra ilgai virskinamas ir sotus kudikis gali taip aktyviai nezysti,tai stenkites ji sugirdyti tik tada kai pazindzius dar yra neramus,sugirdyti dali misinuko,kiekvienakart jo porcija mazinant,kol visiskai atsisakysit. Niekur neparasyta kiek turi istraukti kudikis pieno vienu metu,juk visi zinda skirtingai.Taip ,kad atsisakykit ju sverimo po kiekvieno maitinimo,o geriau daznai glauskit,nors ir kas valanda,skaiciuojant nuo zindymo pradzios.Geriausia,kad mazyliai zystu vienu metu,labai patogu yra su spec maitinimo pagalve.Jei vienas kudikis silpniau traukia,tai pieno fabrikeli uzkuria kitas,kuris aktyvesnis,juk pienas paduodamas vienu metu i abi krutis.Ar uztenka jiems pieno per para reikia stebeti ju pasislapinimus,ne maziau 6 kartai ir karta per savaite pasverkit kaip auga ju svoris.Dar yra viena pagalba islaikyti kudikius kuo ilgiau prie kruties tai papildoma maitinimo sistema,ji turi 2 slangutes,abiem krutis taip jie ilgiau zysdami issaukdami viena po kito atleidimo refleksus,uzkurs jusu fabrikeli.Sekmes jums tikrai pavyks.
|
|
|
3:34 pm
lapkričio 4, 2013
|
Jurga
| | |
| Svečias
| |
|
|
Širdingai ačiū už pastangas man padėti! Jūsų patarimai labai vertingi.
Dėl pieno atleidimo refleksų – taip, anksčiau matydavau vis pasirodančią srovelę pientraukyje, net jei paties reflekso nejausdavau. Dabar po poros refleksų pienukas tik vos laša. Pientraukį, manau, neblogą turiu, dėl jo kokybės neabejoju (elektrinis abipusis Medela swing maxi). Mintis pačiai skatinti šiuos refleksus man labai logiška, bandysiu.
Kaip minėjau, poilsio neturiu galimybės turėti daugiau nei turiu dabar. Žindymas dieną man komplikuotas, nes dienomis dirbu iš namų. Tokiu atveju pieno nutraukimas ir sumaitinimas buteliuku man pagelbėja paskirstyti laiką ir jėgas ne tik vaikams, bet ir darbui. Jei vaikai jau būtų įpratę tinkamai žįsti, neturėčiau problemų visa tai tinkamai suderinti. Dabartiniu atveju, kai žindymas (dviejų vaikų) yra ilgai trunkantis ir komplikuotas procesas, jis įmanomas vakare ir naktimis.
Dviejų vienu metu maitinti nepavyksta, kadangi neturiu pagalbos, kas man paduotų antrąjį kūdikį kai jau įsitaisau su žindymo pagalve (turiu Zappy), taip pat neįgudus vis dar reikalinga papildoma "trečia" ranka laikas nuo laiko pataisyti kūdikio padėtį, kai apžiojimas netaisylklingas. Kol kas net ir po vieną kūdikį žindyti man vis dar yra tam tikras iššūkis..
Dėl oksitocino purškalo – šalyje, kurioje gyvenu, jis parduodamas tik injekcijos pavidalu. Į nosį purškiamo nėra. Injekcijos nėra pernelyg rimta ar kreiptis į gydytoją, gauti receptą ir vis dėl to bandyti, jei teigiamas efektas tikėtinas?
Va, kiek iš karto Jūsų patarimų negaliu įvykdyti, deja… Na, nepavyks man viso gyvenimo pritaikyti prie žindymo. Turėjau vilčių tik, kad visa tai daugiau mažiau būtų įmanoma suderinti tarpusavyje, neatsisakant skausmingai ir kraštutiniškai vieno ar kito…
|
|
|
4:36 pm
lapkričio 4, 2013
|
magnolija
| | |
| Narys | įrašai642 |
|
|
Kai įgūsite, bandykit glausti abu vienu metu. Gal šitas video padės: nuoroda Dar galit pabandyt paguldyt vaikučius vieną šalia kito, o pati žindyti iš viršaus (nebus labai patogu turbūt, bet gal bent trumpam pavyktų). Tokia poza ir pieno bėgimą palengvintų (tiksliau, teoriškai, turėtų palengvinti…).
Oksitocino injekcijos paprastai naudojamos gimdymams skatinti. Nemanau, kad gydytojai rekomenduotų Jūsų atveju, galų gale, juk nebadysit savęs kiekvienam pieno nusitraukimui… Dėl purškalo efekto sunku pasakyt, kad pienukas pradės lengviau tekėti, tai taip, bet ar tai "užkurtų fabrikėlį" – įmanoma, bet negarantuota. Bijau kažką daug sakyti, nes nelabai žinau. Mano patirtis tokia, kad pradžioj nebėgo pienas iš vienos krūties traukiant pientraukiu, todėl gydytoja žindymo konsultantės patarimu išrašė oksitocino purškalo. Mano problemos neišsprendė (išvada buvo padaryta, kad su hormonais problema nesusijus), tačiau iš kitos krūties tada pienas tiesiog varvėdavo, net stimuliuoti nereikdavo. Kiek paskui teko skaityti, esant pieno tekėjimo sutrikimams, Olandijoj, kur gyvenu, toks purškalas dažnai išrašomas. Tiek ir težinau.
|
|
|
4:40 pm
lapkričio 4, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
Na svarbiausio dalyko ir nepaminejot,tai darbas.Gaila.Neisivaizduoju kaip ta imanoma suderinti auginant dvynukus.Juk svarbiausias ir nepakeiciamas jusu dabar darbas(etatas) turetu buti jusu dvynuku zindymas,nes niekas uz jus to nepadarys geriau. Juk tai trunka taip trumpai,laikas taip greitai bega,kad galetumet tuo laikotarpiu megautis ir suteikti savo vaikams geriausia ir sveikata,ir nepamatuojama rysi.Juk tai tokia patirtis,ko neduos joks darbas.Pabandykit tai pasverti,ir tinkamai pasirinkti.Nuosirdziausios sekmes jums.
|
|
|
1:21 pm
lapkričio 7, 2013
|
Jurga
| | |
| Svečias
| |
|
|
Prada rašė:
Na svarbiausio dalyko ir nepaminejot,tai darbas.Gaila.Neisivaizduoju kaip ta imanoma suderinti auginant dvynukus.Juk svarbiausias ir nepakeiciamas jusu dabar darbas(etatas) turetu buti jusu dvynuku zindymas,nes niekas uz jus to nepadarys geriau. Juk tai trunka taip trumpai,laikas taip greitai bega,kad galetumet tuo laikotarpiu megautis ir suteikti savo vaikams geriausia ir sveikata,ir nepamatuojama rysi.Juk tai tokia patirtis,ko neduos joks darbas.Pabandykit tai pasverti,ir tinkamai pasirinkti.Nuosirdziausios sekmes jums.
Už Jūsų patarimus esu dėkinga, tačiau šis paskutinis post'as su gerokai ironišku moralu neleidžia likti abejingai. Taip, ir gerb. Vitkauskas mini žindymo prioritetą versus darbą, tačiau, gerbiamieji, tai tik teorija!!! Jei Jums pasisekė ramiai ir jaukiai žindyti vaikus (gal tame tarpe ir dvynukus?) namie – aš Jums be galo pavydžiu. Tik tai nereiškia, jog šis etalonas yra įmanomas visiems ir tuo labiau itin nesmagu, kai tai pateikiate kaip kraštutinę kritiką. Vaizdžiai tariant, Jūs manytumėte, jog geriau žindyti vaiką po medžiu šalia laužo, įmerkus kojas į sniegą, gurgiant tuščiam mamytės skrandžiui, bet žindyti? Ar laukti valstybės paramos ir skanduoti, kad mane privalo kažkas remti finansiškai ir užtikrinti mano vaikų gerovę baigus žindyti, nes aš dabar ŽINDAU? Nebūkime naivūs, gyvenime daug ką tenka derinti ir suktis pačiam. Žindymas man yra didelis prioriteas ir didelis rūpestis, kitaip net negaiščiau laiko ieškoti įvairiausių išeičių, tačiau nei žindymas, nei darbas negali tapti kraštutinumu, nes gyvenimas susideda dar iš daugybės daugybės dalių. Man taip pat labai gaila, kad mano žindymas nesiklosto sklandžiai, be galo dėl to išgyvenu. Pagal Jūsų teoriją, turiu ruoštis būti bloga mama, jei žindymo nepavyks atstatyti metus drabą… Hmm. Jūsų konkretūs patarimai tikrai labai naudingi, tačiau moralizavimas – deja, neprofesionalus ir nekorektiškas…
|
|
|
5:58 pm
lapkričio 7, 2013
|
Prada
| | |
| Narys | įrašai83 |
|
|
Atleiskit,jei tai nuskambejo kaip moralizavimas,tikrai nesiekiau jusu sumenkinti.Juk zinuteje sunku parasyti intonacija,tai galima pajusti tik veiduku su sypsenelem pagalba,ko jus turbut nepastebejot.arba parinkti svelnesnius zodzius,bet manau jus cia ieskot pagalbos,o ne tik paguodos.Visi sie musu patarimai,juos igyvendinant reikalauja daug laiko ir atsidavimo,norint tureti rezultata,kokio jus ir norit,o tai sunku padaryti save dar atiduodant darbui,ka jau kalbeti su 2 kudikeliais.Manau dauguma mamu cia ir padeda kitoms,tik pacios turedamos tikrai ne pati sekmingiausia zindyma,nes tik taip gali suprasti kitas mamas,pacios daug isgyvenusios ir patyrusios.Mes tik patariam,o renkates jus ir tikrai niekas del to jusu nepasmerks
|
|
|
4:54 pm
lapkričio 12, 2013
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Ir čia priskrido taikos angelas, paprastos Mamulės Mū pavidalu ir tarė savo žodį :)
Protas buvo prašęs atsakymų, o žmogus atjautos ir palaikymo, bet pirmiausia reikia pagydyti sužeistas sielas.
Iš karto atsiprašau, kad man vis gaunasi parašyti tiek daug ir apie viską kalbėti taip sudėtingai ir taip mistiškai :) Na bet turiu tam rimtų argumentų ( apie juos pabaigoje).
Taigi Mielosios Prada ir Jurga, šaunosios mamos kovotojos.
Mes visos, kaip Prada ir minėjo, kovojame sunkius vidinius mūšius: gindamos savo vaikus ir tokias trapias save, mes turime atlaikyti ne tik visažinės ir visagalės visuomenės, savo pačių artimiausiųjų, šeimos narių bei draugų, žeidžiančių skaudžiausiai, bet ir savo pačių sveiko proto, giliausių baimių, kompleksų ir nežinios atakas. Negalėdamos atsipalaiduoti nei minutei, turėdamos sutelkti visas savo fizines, emocines ir dvasines jėgas. Net ir tas, kurių nė neįtarėme turinčias.
Ir tada dar sugalvojame ištiesti ranką kovojančiąjam šalia, padėti pagalbos prašančiam sužeistajam. Netyčia sužeisdamos jį dar labiau. Nes kibernetinėje tamsoje matėme tik jo siluetą, o pačios turėjome tik žodžius jam padėti, turėjome leisti jų strėles aklai ir rizikuoti.
Gal nepataikysiu ir aš, bet mano pareiga bent pabandyti. Galbūt skaudės, jei paliesiu žaizdas, bet draugai abejingi praeiti negali
Taigi, mieloji Jurga, kreipiuosi, jei dar skaitysite pirmiausia į jus ( nors visada rašydama tikiuosi, kad mano mintys palies ir dar kažkieno širdį): norėčiau būti atvira, todėl prašau prieš skaitant toliau imtis dviejų atsargumo priemonių savo jausmams apsaugoti. 1. Pirmiausia pabandyti truputėlį atsiriboti nuo savęs ir įsivaizduoti, jog kalbu apie kažką kitą ( juk taip ir yra, bus aptariami kažkokio žmogaus, pasivadinusio Jurga, požiūriai bei veiksmai, jos mintys, bet ne ji pati. Juk tuos požiūrius jai primetė kažkas kitas, o ji tik gali juos priimti arba naujo suvokimo šviesoje juos pervertinti ir pakeisti. Jai, kaip kažkam didingesnio nesikeičiant). 2. Turėti omeny, jog skaitysite taip pat tik kito, jums žmogaus požiūrį, ir dar išreikštą netobulais žodžiais.
Bet iš širdies, linkinčio jums viso ko geriausio, pateisinančio ( nes suprantančio) bet kokį jūsų sprendimą ( ar tebemaitinate, ar nebe, pasirinkote vienokius dalykus prioritetiniais, ar kitus: vistiek viskas jus keičia ir išeina į naudą). Nes pats labai į jus panašus ir pats patyręs šį tą labai panašaus ( išskyrus dvynukus, kas prideda dar daugiau atjautos).
Matote, aš netikiu atsitiktinumais ir chaoso teorija, netikiu, kad žmogus yra tik jo kūnas, pasaulėžiūra ar jausmai, kad gyvenimas yra skirtas sunkiam darbui ir kentėjimams, kad sunkumai mums atsiunčiami siekiant mus už kažką nubausti. Bet tokių minčių juk kyla: kodėl man? kodėl toks vargas ir skausmas dėl kažkokio žindymo, kodėl net du kartus sunkiau. kodėl turiu taip plėšytis. kodėl? kodėl? Jums tų klausimų turėtų kilti dar daugiau, nes iš jūsų laiškų pastebėjau, jog esate ypač aštraus, sudėtingo proto žmogus: visada aiškiai dėstote mintis, logiškai formuluojate klausimus, ieškote geriausio, patikimiausio atsakymo. Tai nepaprastą susižavėjimą keliantys dalykai. Tačiau vieną dieną kažkas staiga ima nebevykti taip, kaip planuojame, gimsta kūdikis ir mes staiga suprantame, kad esame bejėgiai, nieko nebepajėgiame kontroliuoti, niekas neduoda laukiamo atsakymo ar problemos sprendimo, o patys, buvę tokie puikūs mokiniai, studentai, kokios nors srities specialistai, staiga pasijuntame visiškai pažeidžiami ir niekam tikę. O tada kovojame dar stipriau, nenorime pasiduoti, pykstame ant tų, kurie tą mūsų bejėgiškumą tik dar labiau pabrėžia ar nesugeba padėti.
Nes, mieloji, jūsų situacija tokia sudėtinga neveltui. Jums iš tiesų nelabai kas gali padėti. Mamos jums siūlo tokias išeitis, kurios padėtų, bet jūs tiesiog to, kas siūloma nepajėgiate padaryti. Jūsų proto yra prašoma pasiduoti, ne prisipažinti pralaimėjus, o tiesiog pasakyti jam, jog metas pereiti į kitą ,aukštesnįjį lygį. Nes tapimas mama: ne silpnosioms skirta dovana, tai kvietimas kilti karjeros laiptais dvasiniame lygmenyje. Galbūt todėl žindančios mamos, drąsindamos save taip ir būna priverstos susireikšminti, jos jaučia, kad yra ar turi būti kitokios ( lyginant su savimi ankstesne, ne su kitomis). Ir dauguma mūsų, ypač tos, kurios jau pačios šiek tiek tų pragaro ratelių praėję, tikrai nesmerkiame savo likimo draugių, kurios šio išbandymo neatlaiko. Mes žinome, jog viskas vyksta savo laiku, ir kad visa tai, ko turėjai išmokti tu, tavo vaikas, šeima, išmoks ir kitaip, ne tik žindant.
Tiesiog žindymas tavo pasaulėžiūrą pakeičia smarkiau, sukuria tau sudėtingiausių situacijų, visišką išsekimą ir panaudoja daugybę kitų pagalbinių priemonių, kurios kaip atsisukęs pamatai, tau labai padėjo, ir su daugiau ar mažiau nuostolių, priklausomai nuo to, kaip stipriai priešinaisi, padovanojo tau naują gyvenimą, naujas akis, naują širdį ir naują žinojimą. Jausmą, jog esi. Esi labai gyvas, esi didelio plano dalis ir labai svarbi. Tiesiog esi ir dabar to pakanka.
Tai va tas žinojimas man ir kužda, galbūt jis pasieks ir kažką jūsų viduje. O kas jei nors sekundei įsileistume tokią mintį, jog tai, jog pagimdėte dvynius irgi nėra tik stebuklingas atsitiktinumas, miela ( gal ne visada ;) gamtos " klaida". Kas jei jie yra jums atsiųsti Dievo, jūsų pačios sau iš ateities ar kaip kitaip vadinamo išmintingesnio už mus darinio, siekiant jus nukreipti nuo aklavietės į kurią jus būtų galiausiai nuvedęs jūsų netobulas tarnas: pasaulėžiūra instaliuota, įskiepyta šeimos, mokyklos, visuomenės. Apie tai, kas jūs esate, ką turite nuveikti. Kas jei būtumėte kažkuriuo savo gyvenimo momentu pajutusi, jog viskas: jūsų darbas, tikslai, santykiai, yra beprasmiška. kad jūs buvote suklaidinta ir nebejaučiate jokio gyvenimo džiaugsmo, jog jūsų niekas nebeužpildo: namai, kelionės, pasiekimai. Štai čia, kad mamai netektų kęsti tokių egzistencinių kančių ateityje ir pasirodo nauja, nesugadinta, išmintinga būtybė. O jei mama labai stipri ir protinga, daug pasiekusi, net dvi :) Ironiška, ar ne? Ir sukeldamos jai nemažai problemų, skausmo ir kančių atseit nori jai, kaip žmogui, gero :) O kažkokia kvanktelėjusi Mamulė Mū dar aiškina, jog reikia tuo tik džiaugtis, katučių plot, daryt, kaip dar čia kelios tokios pačios pataria ir mokytis iš tų kūdikių, daryt taip, kaip jie reikalauja, o pačiai mirt badu kojas įkišus į sniegą :) Bet logikos truputį lyg yra, gal ją pamačius nustebčiau, jog ji ir jos vaikai lyg ir visai normalūs atrodo, net ir nepasakytu, kad kažkas ten kitaip, nei pas visus. O gal ji visai kitokių išeičių yra radus, nei tik arba darbas arba badas, arba tik viskas dėl vaikų, o dėl manęs nieko. Gal jai ten visai kitokių galimybių matymas atsivėręs. Tam kitam lygy ;) Gal ji ne išprotėjus, o kaip tik gerokai išmintingesnė. Gal čia dar aš ne viską matau ir ne viską apsvarsčiau.
TRUMPOJI ATSAKYMO VERSIJA ČIA:
O trumpai mintis tokia: techniškai nepatarsiu nieko kito, nei jau patarė kitos mamos. nes jūsų situacija, ty bandymas suderinti dvynių auginimą, o ypač žindymą, reikalauja neįprastų sprendimų, kurių niekas galbūt dar nesugalvojo. gal tai skirta jums? elkitės taip, kaip jums šiuo metu lengviausia, nes tai ir bus geriausias sprendimas, neprievartaukite savęs ir būkite sau švelni. Aš nesigailiu savo sprendimo atsisakyti senosios savęs, su visais darbais, įsitikinimais bei pasiekimais dėl vienos paprasčiausios priežasties: anksčiau ar vėliau tai būna priverstas padaryti kiekvienas ;) Taigi nepadarysite to dabar, tikrai gausite kvietimą kada nors vėliau.
Dar kartą su geriausiais linkėjimais ir motinišku supratingumu bei atjauta jūsų išgyvenimams,
M.M.
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
