Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

kaip atpratinti kudiki nuo soskes? jai 1 men, buna pavalgo ir miega iskart o buna kad krutines tikrai nenori daugiau bet paguldyta vis zirzia, duodi ciulptuka tai vaikas nurimsta ir po kurio laiko uzmiega. pirma kart ciulptuka idaviau ligoninej kai ja man atnese, man daktare pasake pamaitint ir duot soske kad miegotu iki ryto, taip ir padariau del to kad sunkiai begalejau pastoveti ir net baisu buvo pagalvot apie tai kad reiks keltis ir ja imt kad pamaitint kai pati vos bepastoviu ir tai isitverus lovos krasto.

aciu

Gydytojo požiūris į čiulptukus yra labai išmintingas, tikrai verta į jį atsižvelgti ir kūdikio artumo poreikį tenkinti natūraliais metodais, pagal mūsų prigimtį – glausti, nešioti, myluoti, žindyti taip dažnai ir ilgai, kai jam norisi (nepamirškite pasirūpinti ir savo poreikiais, taupykite jėgas migdydamos šalia savęs, įsigydamos nešioklę ar visais kitais jums asmeniškai priimtinais ir patogiais būdais). Tačiau visgi atsižvelgdama į kai kuriuos išimtinius atvejus, norėčiau parašyti ir porą padrąsinančių žodelių mamoms, kurios dėl vienokių ar kitokių aplinkybių čiulptuką vaikeliams visgi davė, ir gal dabar jaučiasi dėl to šiek tiek kaltos. Kaip kad aš pavyzdžiui :) Mano su antruoju sūnumi atveju jo čiulpimo reflekso patenkinti natūraliais čiulptukais – žindymu, nepavyko. Pieno turėjau taip gausiai, kad norėdamas tiesiog nusiraminti, užmigti šalia čiulpdamas, jis būdavo priverstas persivalgyti, nes krūtys beveik niekada neištuštėdavo. Tai erzindavo mus abu, o pieno kiekis susireguliavo tik dar po kelių mėnesių, todėl tokiems atvejams ir teko pasinaudoti to mažojo guminuko pagalba. Paprašome jos ir dabar, kai pamaitinusi mama nori kur nors išeiti, pvz., į pasimatymą su tėčiu, ir išsineša gamtos sukurtus čiulptukus, o atžalai tenka sunki dalia tas porą valandų migdytis su seneliais :). Meilės, šilumos ir dėmesio jis gauna tikrai maksimaliai, tačiau gal yra jautresnis, gal jo čiulpimo refleksas stipresnis. Net ir turėdama pačių geriausių norų mama juk fiziškai kartais neįstengia būti šalia tiek, kiek kai kurie (visi net, greičiausiai) vaikai norėtų.

Tad apibendrindama turbūt norėčiau pasakyti, jog čiulptukas jokiu būdu neturėtų tapti mamos pakaitalu, tačiau, kartais jai padėti, kad išsimaudžiusi po dušu, išgėrusi mieste kavos, nuėjusi į kursus ar kitaip truputį pailsėjusi, ji būtų dar geresnė mama, tikrai nėra baisus nusikaltimas :)

Barkit dabar jau mane :)))

O va dėl to "blogo" ėmimo, tai gerai, kad priminėte. Čia tikrai rimtas reikalas, reikia, man atrodo, perspėti visas būsimas mamas ir čiulptukų naudotojas. Štai kad ir aš, jau truputį žinių ir patirties turėdama, atrodo, ėmiausi visų apsisaugojimo priemonių, kad tik nesupainiotų krūties su čiulptuku. Neišvengiau bėdos vistiek, kaip jau ten taisyklingai tą krūtį besiūliau. Porą kartų pasinaudojo guminuko paslaugomis ir žiūrėk jau pamiršo viską, ką per tris mėnesius apie "teisingą" žindimą ir mamos nežalojimą žinojo, jau žiūrėk sučiaupęs lūpeles savo žaviąsias tąso spenelį, trina tarp dantenų sau smagiai. Ir užgrūdinti atrodo buvo ilgamečio kito vaiko naudojimo, ir vistiek jautri, plona odelė jų – skausminga žaizdelė iš kart, nespėsi apsižiūrėt. O tada jau per kitus maitinimus ir gimdymo skausmai ne tokie baisūs palygint beatrodo ;) Kol užgyja. Taigi tikrai, kaip tą alkoholį, verčiau – žindukus "vartokime saikingai" ir jei patys įnirtingai neprašo, saugodamos savo krūtis, verčiau net nesiūlykime. Tokia tad mano idėja šiuo klausimu

Ačiū už atsakymus. Iš tiesų pastebėjau, kad piršteliai į burną keliauja iš nuobodulio, o dabar ir viskas, ką pavyksta sugriebti. Vos per savaitę vaikas pasikeitė neatpažįstamai, domisi viskuo ir visais ir viską bando ragauti :)