Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

1) ar pienui šaldyti tinkami tik tam skirti specialūs indeliai ar tinka ir būtent tam skirti maišeliai, o gal tinka ir kokie nors paprasti indeliai arba maišeliai? Internete radau informacijos, jog plastikiniuose maišeliuose, skirtuose pienui šaldyti, galima laikyti pieną neilgą laiką (iki 72 valandų). Ilgalaikiam šaldymui tokie maišeliai neva nėra tinkami, nes jie lengviau suplyšta, prateka ir į pieną gali patekti nepageidautinos medžiagos. Taip pat nurodoma, jog kai kurie svarbūs pieno komponentai gali prikibti prie minkšto plastiko ir vaikas jų negaus su pienu. Kokia Jūsų nuomonė dėl išdėstytos pozicijos, kokioje taroje geriausia šaldyti pienuką?

Miela Nuotaka, tikriausiai tinkamiausi yra tam tikslui sertifikuoti ir licencijuoti indeliai, kurie parduodami ne turguje, o vaistinėje.

2) Klausimas dėl čiulpimo reflekso ir poreikio jį patenkinti. Kol kas nesame nė kartelio davę 6 savaičių sūnui čiulptuko „tuštuko“, tačiau neseniai pastebėjau, kad jis vis dažniau jaučia poreikį turėti ką nors burnytėje, net kai yra sotus. Pavyzdžiui, pavalgęs krūties nebeima tam kad žįstų, tačiau nori čiulpti arba žįsti „tuščiai“ – kad pienukas nebėgtų (kuomet bėga pyksta ir paleidžia, tuoj pat vėl prašo čiulpti arba kiša pirštukus į burnytę, o valgyti nenori). Pasitaiko kad "žinda" tuščią krūtį miegodamas apie pusę valandos, tačiau rijimo garso nesigirdi, o švelniai atėmusi spenelį, pienelio burnytėje nerandu – vadinasi tik čiulpia, nors atrodo, kad žinda. Kartais man atrodo, jog taip jis elgiasi vien siekdamas nusiraminti, ypač prieš miegą. Bandau išvengti čiulptuko visais būdais, nors susilaukiu daug „patarimų“, jog su čiulptuku būtų daug lengviau gyventi. Stengiuosi su vaikučiu kuo daugiau bendrauti, bet jis vis tiek pyksta, nors būna sausas ir sotus, pilvelio jam nepučia, tad vienintelė priežastis verksmui kurią įžvelgiu – noras ką nors čiulpti. Ar išties kūdikių čiulpimo refleksas yra toks stiprus ir, jei taip, tai kokiu būdu jį patenkinti išvengiant čiulptuko ir nuolatinio „kabojimo ant krūties“? O gal čiulptukas „tuštukas“ nebūtų labai jau žalingas, jei naudotume tik nusiraminimui (juk žindimo įgūdžiai, manau, yra susiformavę jau gan stiprūs)? Ar netaps rankyčių čiulpimas prastesniu įpročiu nei "tuštuko" čiulpimas?

Taip, sutinku, ne visada gyvenimas būna lengvas. Mano antras (žindytas 1 metus) ir trečias vaikas (žindyta 3 metus ir 3 mėn.) užaugo burnoje jokios gumos neturėję. Planetoje Žemė, kurioje žinduoliai, taip pat ir žmonės gyvena milijonus metų, guma irgi tik labai neseniai buvo išrasta. Kad kūdikis pasidomės ir savo rankytėmis ar pirščiukais, kišdamas sau į būrną, tai nieko baisaus (svarbu kad būtų švarios). O įpročio čiulpti pirštą išlikimas ar neišlikimas priklausys nuo to įdomus ar neįdomus bus vaiko gyvenimas su jo tėveliais vėliau.

3 klausimukas – Ar galima tą pačią dieną skirtingu laiku nutrauktą pieną maišyti, ar būtina užšaldyti tik vienu metu nutrauktą pieną? Naudojuosi pienuko rinkikliais ir per parą susikaupia apie 30-40 ml pienuko. Ar galiu visas surinktas porcijas sumaišiusi (iki tol laikau šaldytuve tą dieną) užšaldyti visus 30-40 ml?

Tikriausiai tuose rinkikliuose renkasi tarp žindymų išlašantis/išvarvantis pienas. Kadangi rinkiklis nuolat būna prigludęs prie šiltos krūties, o nuolatinė šiluma gali paspartinti biologinius procesus piene (juolab kad tai nėra absoliučiai sterili vieta), išpylinėti iš rinkiklio į indelius reikėtų dažnokai ir kuo greičiau užšaldyti. Ar bent jau šaldytuve, prieš perkeliant į šaldiklį, atskirai atvėsintas porcijėles į vieną bendrą indelį supilti, jeigu nuo pirmosios išpylimo iš rinkiklio nepraėjo daug valandų, ga ne daugiau kaip, pvz 6 val. (čia mano sugalvota, nes literatūroje neradau tokiai situacijai pritaikytų normų). Prieš dedant atgal prie krūties, rinkiklį reikėtų švariai išplauti. Kuo ilgiau pienas užsibūna šilumoje prie nesterilios krūties, tuo mažesnė jo ilgo išsilaikymo nesugedus tikimybė.