Pieno kiekiui kelios minutės žalos greičiausiai nepridarys. Apžiojimui – gali. Dar gali atsirasti priklausomybė nuo čiulptuko užmiegant. Ant čiulptuko palanki terpė veistis įvairioms bakterijoms, virusams, grybeliams. 3-4 mėnesių kūdikiai atranda savo pirštukus ir dažnai bando su jais nusiraminti – čiulptuko naudojimas kištųsi į natūralų pažinimo procesą.
Kitos priežastys labiau aktualios tebenaudojant čiulptuką 6 mėnesių ir vėliau bei ilgesnius laiko tarpus (nors Jūs klausėt apie trumpus laikotarpius, deja, pradėjus sunku sustoti, o kai vyresnis kūdikis pradės reikalauti čiulptuko, tikėtina, kad ir kasdienė čiulpimo trukmė pailgės) – padidinta ausies uždegimo rizika, ortodontinės problemos, trikdymai kalbėjimo vystymuisi. O kur dar saugumo klausimai – užspringimas, kenksmingos medžiagos.
Žodžiu, užtektinai priežasčių be reikalo neprasidėti.
Taip pat galiu pasiūlyti geresnę alternatyvą. Kai vakare/naktį vaikelis vis dar nepatenkinęs žindimo poreikio, bet "pyksta ant krūties", kad bėga pienas – duokit jam pažįsti švarų savo mažąjį pirštelį (įkišti reiktų užtektinai giliai, kad vaikas jį žįstų, o ne čiulptų). Pirštelio forma primena žindymo spenį, todėl apžiojimui problemų nesudarys. Bet taip pat ir šituo būdu piktnaudžiauti nereikėtų.
Sėkmės!