Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveiki,

Visų pirma noriu padėkoti už tokią nuostabią knygą, tik jos dėka maitinu
savo pienu. Knyga padėjo tiek praktiškai, tiek psichologiškai. Manau, kad ši
svetainė – geriausia vieta klausti patarimo štai tokiu kebloku klausimu:

Prieš penkis mėnesius pagimdžiau beveik 2 kg mergaitę (37 sav ir 2 dienos – ant
ribos). Nors pati buvo gana tvirta, neturėjo išsivysčiusio stipraus čiulpimo
reflekso, buvo per silpna traukti iš krūties. Labai labai norėjau žindyti, tad
nusitraukinėjau ir tuo pat metu bandžiau ją priversti imti krūti. Pirmą mėnesį
ji tik stūmė krūtį nuo savęs abiem rankom ir sukosi į šalį. Didelių pastangų
dėka pagaliau vieną krūtį pradėjo imti būdama dviejų mėnesių, stipriau čiulpimo
refleksas pasireiškė tik trijų, o labiausiai sustiprėjo tik dabar – penkių
mėnėsių. Visą šį laiką nusitraukinėju 5 kartus per parą ir pienuko pilnai
užtenku, mišinių nereikia. Tam, kad bent kažkiek atitolinti traukimąsi, naktį
žindau krūtimi. Dukrytė pilnai nepabunda, taigi ir prieštarauti labai negali J

Ji niekada per daug krūties nemėgo. Tai, kas anot knygos turėtų suteikti jai
nusiraminima, sukeldavo daugiausiai pykčio. Kankindama savo kūdikį guodžiausi
tik tuo, kad ji per maža visą tai prisiminti J
Žindyti noriu ir savo pačios patogumui  -
na kiek gi galima valandų valandas praleisti su pientraukiu (dėl jo nesu labi „mobili“).
Vienu metu buvom net pasiekę 70%
dienos normos iš krūties, bet vis kas nors pakišdavo koją – tai pienligė,
tai augimo šuolis, tai sloga…  

Mergaitė kaip ir jau pasiruošusi žysti ne tik naktį, tačiau
jos poreikiai jau yra gerokai didesni nei sugebėjimai, be to, ji jau paaugusi,
turi kažkiek nusistovėjusį dienos ritmą ir pasaulio bei maitinimosi suvokimą.  Jūsų nuomone, ar bandyti dar kartą pereidinėti
pilnai prie krūties net jei tai reikštų nusistovėjusios dienotvarkės
sugriovimą? O gal vis tik vilčių, kad dar pereisim pilnai prie krūties
puoselėti nebeverta?  Žinau, kad yra
atvejų, kai pasiseka, bet gal tai yra žalinga kūdikio nervų sistemai?

Iš anksto ačiū už nuomonę bei patarimus.

Pranešimas redaguotas 7:25 pm – sausio 19, 2016 Gabi

Sveika,

Ačiū už atsakymą. Manau toji sistema šiuo atveju nelabai reikalinga, mat pieno užtenku pilnai, o iš vienos krūties pienukas bėga vos ne kaip iš čiaupo (kai buvo mažesnė mergaitė net paspringdavo). Šitoj vietoj manau bėda tame, kad mergaitė apskritai niekada nenorėjo krūties ir iki šiol ja nesižavi, tiesiog toleruoja iki tam tikros ribos (iki kol pradeda klykti ir riestis vos ją pamačius :)). Taigi po 5 mėnesių ji pagaliau moka ir gali žysti, bet man iki šiol nepavyksta jos įtikinti, kad krūtis – geras dalykas :). Ar vis tik manote, kad ir tokioj situacijoj papildomo maitinimo sistema duotų naudos (vis gi mergaitė priratus nuo pirmos dienos prie buteliuko)?

Šiandien jau antra diena kaip nustojau pumpuotis reguleriai ir stengiuos duoti tik krūti (savaime aišku, ne visada pavyksta, tenka duoti ir iš buteliuko papildomai). Tikiuosi tokiu būdu pripratinti. Žinau, kad iš krūties ji ištraukia tikrai mažiau nei iš buteliuko ir riebaus pienelio greičiausiai tiek nebegauna, bet jei truputi nedavalgys gal nieko baisaus? :) Bijau tik kad pieno gamyba nesumažėtų drastiškai. Nuotaika jos nelabai kokia dabar, bet to manau ir buvo galima tikėtis. Taigi, manau dar pasikankinti savaitėlę kitą. O gal vis tik čia visiškai netikusi mintis?

Labai ačiū už palaikymą, džiugu girdėt, kad tos pačios gudrybės veikia net ir su tokiu dideliu kūdikiu ir kad dar yra galimybė (nors ir vėliau) pripratinti žysti :) Šiuo metu neramina tik tai, kad ji prie krūties praleidžia ne daugiau 7 min (žindant kas 2-2,5 val). Bet čia gal normalu. Žiūrėsim, laikas ir svorio augimas (arba ne) parodys :) Dėkui už primaitinimo sistemos rekomendavimą, jei nepavyks be jos – išbandysim.