Žinių taip, turiu, deja, visokių, kaip ir kiekviena iš mūsų – galva pilna citatų, mokslinių tyrimų rezultatų ir pan. :) Bet ką aš darau tada, kai nebesusigaudau tarp tų visų balsų, kai apima nerimo ir pagundos maistą vertinti tik kaip cheminių elementų rinkinį, minutės – ogi atsirenku tą, kuris manęs negąsdina :) Įtikinu save, jog iki šiol mano kūnas puikiai dirbo savo darbą kurdamas, augindamas ir maitindamas jau du kūdikius, ir kartu rūpindamasis savimi pačiu – kodėl staiga turėtų kas nors pasikeisti? Jeigu mano piene iki šiol buvo visko, ko mano kūdikiui reikėjo, kodėl staiga kažko turėtų pradėti trūkti suėjus vienam ar kitam terminui. Taigi manau, jeigu nesinori graužti kokio molio ar kreidos, kalcio JUMS neturėtų trūkti. Su sąlyga taip pat, kad valgote ne tai, kas "sveika", gausu vienų ar kitų medžiagų, o tai, kas jums skanu ir padeda jums gerai jaustis. Nes tai, kas tinka vienam, pvz., šviežios daržovių salotos, gali visiškai netikti kitam – jam jos bus sveikiau tarkim virtos ir iš tų žalių jis nieko neįsisąvins, tik be reikalo apkraus organizmą. Be to jei jau taip skaičiuoti, tai vieno elemento įsisavinimui svarbūs ir kiti, taigi dar reiktų sužiūrėti ir visokius kalcio ir vit. d derinius ir tt. Štai čia aišku papildai yra labai patogu ir gera – viską gali sukontroliuoti, viskas suskaičiuota ir ramu :) Tačiau, jei bijote to trūkumo, gal visgi pagerti tuos papildus būtų mažesnė žala, nei nuolatinė įtampa.
Pienas nėra vienintelis kalcio šaltinis ir apskritai neseniai skaičiau štai kad ir tokią "sensaciją", jog žmogaus kūnas yra nuostabi "mašina" praktiškai visko, ko jam reikia sugebantis pasigaminti pats (o gal ir tikrai – kaip ten mūsų senelės vaikus augindavo pokario metais, Sibire, pvz., vien sakais misdamos žiemą – kaip jiems ten nieko nepritrūko.. na bet čia jau filosofijos, priimtinos ne kiekvienam, nes jau čia imame kalbėti apie tikėjimo dalykus, mistikas, ezoterikas ir tt :).
Aš bent jau turiu taip galvoti, nes gi mano jau be poros savaičių metinukas maitinasi pagrinde tik mano pienu ir tuo, kuo susidomi iš mano lėkštės. O ten dideliam visų siaubui ir indiško maisto pasitaiko, ir šokolado, ir gryno karvės pieno… ir kitų antikūdikiškų maistelių. Ir netrūksta nieko – nors ir mėsytės valgau mažokai turbūt, ir bandelių per daug :) Arba ką tada man galvoti, kuo gyvas mano keturmetis, kurio racioną jau gerą mėnesį sudaro pomidorų pasta (pusryčiams su balta duona, pietums su makaronais, o vakare su dešrelėmis. nepaisant mano pagamintų troškinukų, sriubyčių ir tt.). Tai va tomis organizmo vidinėmis galiomis susireguliuoti pačiam ir belieka tikėti :)
P.S. Ožkytė balkone – puiki idėja :) Kelia man gražių vaikystės prisiminimų, kaip auginau ją savo broliui, tuo metu dar kūdikiui – pačiame Kauno centre ir vesdavau pasiganyti į Ažuolyną, kaip kokį žavų naminį gyvūnėlį. Bet kol ruošitės tam morališkai galiu išduoti, kur ožkos pieno teikiamo gerumo minkšto sūriuko pavidalu ketvirtadieniais ir sekmadieniais pasipildome mes su mažuoju ;) Gal būtų ramiau
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
