Laba diena,
Noriu pasiteirauti, ar teisingai žindau sūnų. Situacija
tokia: kūdikiui du mėn., sveria 6 kg
(nuo gimimo priaugo 2,7 kg.), žindau pagal kūdikio poreikį (maždaug kas
valanda, naktį kas dvi val.arba dažniau), mano pačios krūtys mažos.
Vieno žindymo metu duodu vieną krūtį. Norėdama, kad kūdikis pasiektų riebesnį pieną,
laikau prie tos pačios krūties kūdikį apie valandą, nes jis žinda tik kelias
minutes ir užsnaudžia, pabudęs vėl žinda. Iš pat pradžių godžiai ir greitai
žinda, vėliau lėtai ir atrodo,kad sunkiai jam sekasi pieną ištraukti. Tą
valandą,per kurią laikau jį prie tos
pačios krūties, pajaučiu apie tris pieno atitekėjimus (jei teisingai
išsireiškiu). Bet tarp jų gaunasi gana dideli laiko tarpai (~15 min.).
- Ar ne
per lėtai pas mane atiteka pienas, kad vaikui reikia laukti, užsnausti, kol
galės vėl žįsti? Gal čia įtakoja krūtų dydis ir dėl to pieno santykinai mažiau
talpina? Nes mano draugių vaikai žinda be perstojimo ~ 20 min. O maniškis, jei
neužsnūsta,tai pyksta,verkia prie krūties lyg nebėgtų pienas ir taip iki tol,
kol pajaučiu pieno „nusileidimą“. Tada ir vaikas pradeda lengvai ir greitai
žįsti. Bandžiau padėti sūnui darydama krūties kompresiją,bet pabijojau, kad
tiksliai nežinodama, kaip tai daryti, nesugadinčiau latakėlių.
- Ar ne
per ilgai laikau prie vienos krūties? Gal vaikas jau būna ištraukęs ir
riebųjį pieną, o vėliau vėl žinda tik naujai atitekėjusi pradinį pieną?
Beje, perskaičiau gerb. Gyd. K. Vitkausko naujausią knygą
apie žindymą. Na, bet man vis tiek dar neaišku, ar viską darau gerai… Augantis
svoris rodo, kad kaip ir viskas gerai, bet ilgas žindymas vargina mane pačią…
Tikiuosi aiškiai mintis išdėsčiau. Būtų smagu sulaukti ir gerb.gyd.K. Vitkausko nuomonę,nors ir suprantu,kad jis labai užsiėmęs…