Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Pranešimas redaguotas 9:08 pm – sausio 30, 2011 Kazimieras Vitkauskas

Miela Baobabe,

Motinos pienas yra pagrindinis kūdikio maistas iki pat pirmųjų metų galo, o ir antraisais metais bei vėliau, jeigu tęsis vaiko poreikis (taip rekomenduoja Pasaulinė Sveikatos Organizacija), žindymas dar bus labai prasmingas. Taigi 6 mėnesių amžius dar ne laikas nuleisti rankas ir verta pasistengti kūdikėlį sugrąžinti prie krūties.

Įsižeidusiam ir nekantriu riksmu protestuojančiam ir nedelsiant maisto reikalaujančiam, bet prie buteliuko pripratusiam, kūdikiui įsiūlyti krūtį iškart tikriausiai nepavyks. Bandymą tektų atidėti kitam kartui. Kadangi šiais laikais galima naudotis sauskelnėmis ir prabudusio kūdikio neatidėliotinas drabužėlio keitimas nėra būtinas, galėtumėte pasinaudoti proga išbandyti kūdikio priglaudimą prie krūties tą minutę, kai kūdikis jau bunda, bet dar nevisai išsibudinęs po dienos pokaitėlio. Gal būt jis tuomet pasielgs taip pat, kaip daro naktį – ims žįsti mamos krūtį, o paskui su šiuo, jau įvykusiu, faktu susitaikys. O jeigu dienos šviesoje vis dar atkakliai reikalaus būtent buteliuko, vertėtų užmauti ant jo naują čiulptuką su mažesne skylute – kad čiulpimas pro jį nebūtų daug lengvesnis už žindimą iš krūties. Dar galima krūtį laikinai paversti savotišku “čiulptuku” iš kurio pienas bėgtų laisviau/greičiau, negu įprastai žindant, ir kūdikiui greitai pajutus burnoje pieno skonį, gal jis noriau pasiliks prie jos prigludęs. Taigi aš siūlyčiau laikinai, kol kūdikis pripažins mamos krūtį sava ir dieną, pasinaudoti “žindymo papildymo sistema” arba “žindymo papildikliu”, su kurio sandara ir veikimo principu galite susipažinti šioje knygoje, p.242-243.

Sėkmės!

Miela Paulinute,

Žindymas pirmiausia yra meilė. Tik kartu su ja mama gali tikėtis susigrąžinti kūdikį prie krūties. Būkite rami ir VISADA KARTU, dieną ir naktį. Laikykite/nešiokite mergytę kuo daugiau/ilgiau priglaudusi prie savęs. Taip darykite dar ir todėl, kad mamytės kvapas jai vėl taptų artimesniu už gumos, silikono ir mišinių kvapus .. Ir dar paskaitykite čia ŽINDYMO MOKSLO serijos straipsnelius, bei šitą: AR UŽTENKA PIENO?

Mažo kūdikio į knarkimą panašus kvėpavimas dažniausiai būna ne dėl slogos, o dėl nosies mažumo ir jos vidinių sienelių minkštumo: siauroku tarpu praeidamas įkvepiamas oras jas suvirpina ir iš to atsiranda tas garsas. Nieko nereikia daryti, nebent tik švelniai išvalyti/ištraukti susidariusius gleivių gumulėlius. Kūdikiui augant, kartu augs ir jos nosytė, o pakankamai padidėjus jos erdvei, baigsis ir ta “sloga”