Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Laba diena, gerb. Gydytojau,

klausimas ne visai apie žindymą, tačiau būtų labai įdomu išgirsti Jūsų nuomonę ir, galbūt, rekomendacijas, mūsų situacijoje.

Dukrytei dabar 6,5 mėn. Nuo maždaug 1 mėn. amžiaus perėjom bėrimukus, išsausėjusią, šerpetojančią odelę, storą pleiskanų luobą ant galvytės ir panašias problemėles. Lankėmės pas dermatologą, alergologus. Kai dukrelei buvo 3,5 mėn., padarytas dūrio mėginys parodė alergiją kiaušiniui (tuomet kreipėmės dėl labai sausos odelės). Iš savo mitybos griežtai išbraukiau gryną kiaušinį, tik kada ne kada jo galbūt pasitaikydavo kepiniuose. Jau tuomet puse lūpų kalbėta apie atop. dermatitą, kad mažylė į jį linkusi. Vėliau visiškai atsisakiau iki tol ir taip smarkiai ribotų pieno produktų. Prieš maždaug 1,5 mėn., mažylę gana staigiai smarkiai išbėrė. Bėrimams nepraėjus, kreipėmės į gydytoją, gavome siuntimą pas alergologą ir paguldė mus į ligoninę tyrimams. Darė kraujo tyrimą (mix panelė), kuris parodė II kl. alergiją kiaušiniui. Odos lopo tyrimas kiek šokiravo – daugiau ar mažiau sureaguota į visus dėtus alergenus (karvės pienas, avižiniai dribsniai, kriaušė, obuolys, kvietiniai bei ruginiai miltai, kukurūzai, grikiai, ryžiai, net bulvė). Maža to, nuo odos auga auksinis stafilokokas, be abejo, išmatose jo taip pat rado gausiai. Gydžiusios gydytojos teigimu, būtent stafilokokas ir yra mūsų didžiausia problema – jis yra superalergenas, išskiria ant odos toksinus ir šie alergizuoja. Mums paskyrė tik gerti gerųjų bakterijų – gerti nuolat ir kaitalioti jų rūšis. Sakė, kad turėtų per 8-10 mėn. "išsivalyti", kartais ir virš metų užtrunka.

Taigi, iš ligoninės grįžome su rekomendacijomis mano mitybai – dar griežtesnė dieta. Dabar nevartoju nei kiaušinių, nei pieno ar kvietinių produktų, taip pat avižų, vengiu kukurūzų. Žodžiu, to, kas alergizavo mažylę labiausiai. Gydytojos patarimas buvo kuo didesnė maisto rotacija, nes atsisakiusi visų alergizuojančių produktų paprasčiausiai nelabai liktų ką valgyti.

Mažylei 6 mėn., taigi ligoninėje gydytoja patarė pradėti jos primaitinimą, kad galėtų sekti reakcija. Dvi dienas davė ryžių košytės, po jos pasituštino žalsvai, trečią dieną atnešė avižinės košytės, jos beveik nevalgė mažylė, o ketvirtąją dieną avižų nė nedaviau, nes kaip tik sužinojome odos lopo tyrimo rezultatus. Pasitarėme su alergologe, bei šeimos gydytoja, kad namuose visgi bandysiu primaitinti nuo bulvės. 3 dienas su ja žaidėme, ketvirtąją įpjausčiau nediduką kąsniuką obuoliuko – mažylė tris kartus iš eilės pasituštino su kraujingomis išskyromis. Nuėjome pas šeimos gydytoją, pasitarėme, kad kol kas maitinsiu dar tik savo pienuku, kol kiek apsitvarkys žarnynas. Juolab, kad kraujukas mažylės geras, augam tikrai gerai: 6 mėn. svėrėmė 8,7 kg ir buvome 71,5 cm ūgio (gimė 4,04 kg ir 55 cm).

Tačiau nuo ko vėl bandyti pradėti primaitinti mažylę, man, aišku, niekas dorai nepasako, o ir suprantu, kad nepasakys… O pati esu pasimetusi. Kiek galiu "tempti gumą" ir maitinti tik savo pienuku? Suprantu, kad nereikia lyginti savo ir kitų vaikų, tačiau širdelę spaudžia, kai girdžiu, kad vienas ar kitas vaikiukas tą ar aną ragauja, vaisines tyreles kerta, moliūgienes, o aš saviškei ir elementarią bulvę ar obuolį bijau duoti. Kas iš tos rekomenduojamos didelės maisto rotacijos, jeigu man vaiką nuolat bers? :(

Būčiau labai dėkinga, jeigu rastumėte laiko kažką mums patarti… :)