Gali, žinokit, tikrai ir su dantuku susiję būti reikalas ( ar augimo šuoliu bendrai tariant: tiesiog tam tikru kaitos momentu, kai kūdikio organizmas ima skirti didesniąją dalį energijos naujam įgūdžiui ar funkcijai vystyti; tada visai įmanoma, jog kažkuriai kitai, mažiau svarbiai jos gali kiek pritrūkti ir kažkiek jos sklandus vykdymas sutrikti. Laikinai. Taigi, dažniausiai, nerimauti, tikrai smarkiai nereikia, ką, man regis, iš jūsų laiškelio ir jaučiu. Galbūt tik tas kraujukas kiek labiau baugina, suprantamai, bet nedideli įtrūkimai tokiais atvejais turbūt sunkiai išvengiamas reiškinys, man regis: kiek didesnius vaikučius jau galima šiek tiek pamokyti, kaip atsipalaiduoti, pajudėti, nestumti pernelyg smarkiai (vos ne paralelės su nedideliu gimdymu ;). Jums kitam kartui gal siūlyčiau pamėginti paplukdyti didesnėje vonioje truputį: gal, jei manote, kad problema ne peristaktikoje, gal labai efektyvu ir nebus, tačiau stiprėjantys pilvo ( o mamos ar tėčio- rankų ir nugaros :)) raumenukai bei gera nuotaika ( jei patiks, žinoma) dar niekam nepakenkė.
O dėl maistelio, tai aš būsiu atsargi su patarimu, nes čia mano labai asmeniška ir gal radikaloka pozicija, bet aš gal bent kurį laiką dar truputį luktelčiau su papildomu krūviu virškinimo sistemai ( ypač produktų įvairove, nors ir suprantama, kad norisi greičiau rasti, kas pagelbėtų viskam pajudėti), atidėčiau tą primaitinimą gal iki šviežių daržovių pasirodymo ar bent jau iki tikrų ženklų, kad mažylio organizmui to jau tikrai labai reikia ( nes domėjimasis dar yra tik proto pasirengimo naujiems potyriams, o ne virškinimo sistemos brandumo požymis). Jūsiškis, berods, ir pats tą bando pasakyti- sakot, nebuvo sužavėtas tom morkom ir bulvėm ;)
tai tiek mano pamąstymų, linkiu, kad viskas susitvarkytų ir pilvuko bėdos jums visiems praeitų kuo ramiau ir greičiau ( žinau gi, kad skauda tai visai šeimai ;) Gražios dienos ir gražiai augti jums kartu su vaikeliu! Iki