Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Mieloji, labas rytas ir štai jums pirmoji nuomonė, kurių prašėte. Tik pirmiausia leiskite išreikšti nuoširdų susižavėjimą jumis ( kas gal mums, lietuviams, ne visada įprasta, na bet reikia mokytis tikėti aplinkinių geranoriškumu, ar ne?). Nes perskaičius, tiesiog negali maloniai nesistebėti, kaip protingai žmogus samprotauja, vertina situaciją, remdamasis faktais ir daro logiškas išvadas, tačiau tuo pat metu yra jautrus kito poreikiams, yra linkęs pasikliauti savo nuojauta. Nuostabu. Toks tikras žmogiškas žmogus, šiuo metu esantis mama :) Tik va truputį išsigandęs, nerimaujantis ir gal net šiek tiek save dėl ta kaltina. 

Sakykit, o ką paprastai mes darome, kai vaikas pamato didelį gyvūną, su kuriuo iki šiol nebuvo susidūręs? O ką daryti, kai su tokiu nepažintu, nežinomu, sveiku protu nesuvokiamu dalyku susiduria suaugusysis? Ir gal net pirmasis iš visų savo aplinkoje. Kas jam gali padėti, jei visi aplink tik gūžčioja pečiais ir iš tos didelės baimės ir tik pačių geriausių norų padėti, dalina patarimus pagal tai, ką tuo metu žino, ką geriausio gali tuo metu sugalvoti. 

Va tokia yra brandos kaina, mieloji. Kai lieki vienas ir turi išmokti mąstyti savarankiškai. Kai bijai, nes atsakomybė už vienokį ar kitokį sprendimą tenka tik tau, o atsakomybė dar ir ne už dviratį, kaip vaikystėje, o už kito sveikatą, gerovę, gal net gyvybę. 

Tačiau reikia likti net jei ir bijai, nes kito kelio tiesiog nėra, nuo sprendimo nepabėgsi. Tavo vaikas tau to tiesiog neleis. Na va tai ir kliaukitės savimi, būkite pati sau mama, draugė ir patarėja, kalbėkitės su savimi, kaip su sutrikusiu vaiku, išsigandusiu vaiku, tikėkite jo potencialu nuspręsti, kas visiems bus geriausia.

Aš galiu pvz., patarti nuspręsti laikytis tvirtai ir tikėti savo vaiku, leisti jam rinktis ( ką ir darėte iki šiol). Jei labai neramu ieškokite mokslinių tyrimų, patvirtinančių būtent tokią teoriją ir pan. Nes visada randi tai, ko ieškai :) Kiti gal turės kitokią nuomonę, gal sakys, jog taip rizikuoti kvaila, pateiks savo argumentų ir faktų ( juk sakiau, rasti galima visko, pagal tai, ko ieškai) Rinktis kuo tikėti vistiek teks jums ;) Su geriausiais linkėjimais ir palaikymu, MM,

Gydžiausi žaizdas ir kaupiau jėgas :) Ta Mamulė minčių gal ir tikrai neblogų turi, bet aš pati, kaip mama gimiau vos prieš šešerius metus (pirmą kart, ir trejus- antrąjį, o kol dar ją išgirdau, kol bent kiek pasitikėti ėmiau…) Taigi avarijų dar daugybė, mašina trūkčioja, kol įsivažiuoja, tada vairuotoja suabejoja savimi ir stabdo per greitai, susižaloja pati ir sužeidžia ( ar bent jai iš siaubo taip pasirodo) visus savo keleivius ir dar aplinkinius ( net nepažįstamuosius forume ;). Na bet važiuoti reikia toliau, turi pristatyti keleivius į vietą, nuo kurios jie galės keliauti patys, kažkas juk žinojo, kad sugebėsi tai padaryti prieš juos tau patikėdamas. 

Na va, tai pypteliu jums birbdama pro šalį, mirkteliu akį ir dėkoju, jog pamojote atgal. Kaip pradedančiosios vairuotojos mes visos žinome, kaip tai svarbu, ar ne? ;)