Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimaiDiskusijos : Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai

1,5 m vaiko maitinimo mažinimas

Pridėti naują temą

Atsakyti į įrašą

Puslapis: 1

Žymų Nėra

Naudotojas

Įrašas

4:16 pm
birželio 29, 2014

Carramidami

Naujas narys

įrašai2

Cituoti ir atsakyti

Prisegti šį įrašą

Pranešimas redaguotas 1:23 pm – birželio 29, 2014 Carramidami

Sveiki,

Kreipiuosi patarimo, nes pati nebesugalvoju kaip čia pasielgti…

Žindau dukrytę jau 1,5 m. Labai noriu žindyti ir toliau, bet man nepatinka tai, kas šiuo metu žindymas jai yra.

Pradėsiu nuo to, kad dukrytė yra labai alergiška, gali valgyti gana mažai maisto produktų. Pamažu racionas plečiasi, bet kol kas dar yra pakankamai siauras. Dėl šios priežasties pienuko jai duodu visada kai tik paprašo, nes jei kitam mažam vaikui paduosi barankytę, sausainuką, sūrėlį ar jogurtuko, tai ilgą laiką mes neturėjom nieko, ką jai galėčiau greitai paduoti užkąsti. O valgyti ji mėgsta! Kita problemėlė ta, kad nuolatos tas pats maistas jai atsibosta, o pienuką valgo noriai, taigi ir dėl šios priežasties negaliu jai atsakyti… Dar vienas niuansas – kai dukrytė susierzina, kai ko nors negauna ir pan., prašo pienuko arba pradeda kasytis, o žaizdos užgyja ne taip greitai, dėl to aš renkuosi duodi pienuko.

Taigi dėl šių priežasčių (o gal iš dalies ir dėl to, kad man patogu ir labai gera maitinti Wink ) situacija tapo nevaldoma – prašo bet kur ir bet kada, plešia drabužius ir t.t, o negavusi puola į isterijas. Bandome su vyru nukreipti dėmesį, bet sunkiai pavyksta, o jei pavyksta, tai labai trumpam. Matau, kad dažnai tas pienukas tėra tik žaidimas, įprotis, nusiraminimas, o ne maistas ar gėrimas. Kai manęs nėra, ji gali kad ir visą dieną be pienuko išbūti.

Būna tokių dienų, kai „pasiurbia“ kas valandą, ar net dažniau. Nemanau, kad tai normalu, o ir man jau norėtųsi rečiau…

Vis dar migdomės su pienuku, tiek pietų miegui, tiek nakčiai. Norėčiau, kad nusistovėtų kokia nors pienuko davimo tvarka, pvz., tik prieš miegą. Bet kaip prie to pereiti? Nenoriu ir negaliu imtis drastiškų priemonių (rėkdyti vaiką), nes man tai nepriimtina, be to, susierzinus ji kasosi…

Galbūt būtų išeitis mums daugiau laiko praleisti atskirai, bet neturime tam galimybių, nes vyras dirba, o daugiau nėra kas galėtų padėti prižiūrėti. Be to, mano nuomone vaikui iki 2 m. mama yra labai svarbu ir svetimas žmogus čia ne išeitis.

Labai būčiau dėkinga už idėjas! Laugh

12:27 am
liepos 1, 2014

magnolija

Narys

įrašai642

Cituoti ir atsakyti

Prisegti šį įrašą

Labas, Carramidami,

Pradėsiu nuo to, kad aš irgi auginu alergiuką (metukų ir 7 mėnesių). Mūsų situacija kiek geresnė, nes pienas=miegas (nors tai reiškia žindimą kiaurą naktį…). Kitais atvejais, jeigu netyčia prašo, primenu, kad gaus eidamas miegoti ir to užtenka. Tačiau prieš pora mėnesių situacija kuriam laikui buvo visai prasta. Gavom MMR skiepą, po maždaug savaitės prasidėjo veikimas ir kokia pora savaičių vaikas nuolat prašėsi krūties. Gal ir Jums kartais toks vienkartinis "paūmėjimas"?

O kas būna, kai išeinate į lauką ar einate į svečius? Jei tada prašosi mažiau, gal vertėtų daugiau laiko praleisti ne namie? Manojo neįmanoma nuvilioti nuo smėlio dėžės (su sąlyga, kad mama žaidžia kartu :)) – galbūt ir Jūs rastumėt panašių veiklų? Arba bent jau mėgstamas veiklas namie (piešimas, skaitymas, bokštų statymas, šokimas ir t.t.) stenkitės atlikti tuo metu, kai įtariate, kad jau greit prašysis pienuko – gal palaipsniui pavyks išmokyti užsimiršti.

Dabar dukrytė toks amžius, kai mamytės labiausiai reikia (teorijoj pusantrų metukų – pats pikas). Tai gal iš dalies prašydama pienuko ji tuo pačiu prašo ir Jūsų dėmesio?

Kelios idėjos apie "nuviliojančius užkandžius": paprastas vandenukas, razinos, džiovintos spanguolės ar slyvos, sausi kukurūzų dribsniai, pūsti grikiai, skiestos sultys, spraginti kukurūzai.

O šiaip stebuklingo recepto, deja, nėra. Belieka palinkėti Jums kantrybės ir stiprybės. Žinokit, kad mamytės pienelis bene vienintelė mūsų kontroliuojama pagalba mūsų mažyliams išaugti iš tų nelemtų alergijų. Alergizuojančius produktus kartais pavyksta atrasti, kartais ne. Gerosios bakterijos tai pasisėja, tai ne. Pasisėję ir tai nebūtinai padeda. O va pienelis su savo stebuklingomis galiomis – visokiomis imuninę sistemą formuojančiomis ir stiprinančiomis dalelėmis – mokslininkų pripažintas vaistas :)

Tiek minčių šiam kartui. Laikykitės!

6:19 pm
liepos 1, 2014

Carramidami

Naujas narys

įrašai2

Cituoti ir atsakyti

Prisegti šį įrašą

Pranešimas redaguotas 3:21 pm – liepos 1, 2014 Carramidami

Ačiū, Magnolija! Wink

Iš tiesų dabar lyg kalasi vienas iš tų skausmingųjų krūminių dantukų, bet šiaip jau kokie 9 mėn. kaip taip „pieninamės“. Pati niekada nemėgau rėžimo, todėl ir ją maitinau kai tik norėdavo, o paskui pradėjo kasytis, tai norėdama nukreipti dėmesį ir pati pienuko dažniau pasiūlydavau. Taip ir priprato… Sakot pusantrų metų – tai tas amžius, kai mamos labiausiai reikia? Tada man ramiau, kad galiu būti kai reikia Smile

Su užkandžiais pas mus visai prastai – neseniai pradėjom valgyti ryžius, taigi ir jų trapučius, daugiau jokios kruopos netinka (kukurūzai taip pat), iš vaisių tik obuoliukas, bananas, avokadas, mango. Džiovintų uogų, vaisių vengiu dėl galimų priedų (chemijos), nes pas mus labai labai stipri alergija…

Ačiū už „dėmesio poreikio“ įvardijimą. Tas tiesa, nors ir būnu visada šalia, bet dažnai mintimis būnu kažkur kitur… Priežastis irgi aiški – per tiek laiko esu labai mažai buvusi be vaiko, todėl, nors ir sunku pripažinti, man reikia poilsio, kad galėčiau daugiau duoti vaikui… Darom išvadas Smile

4:47 pm
liepos 6, 2014

magnolija

Narys

įrašai642

Cituoti ir atsakyti

Prisegti šį įrašą

Oj, mes dantukus kaltinam visada! Dabar jau paskutinių keturių laukiam. Ir taip visus pastaruosius pora mėnesių :)

Pagal psichologinio prieraišumo teoriją yra išskiriamos tokios fazės:

0-2 mėnesiai: apšilimo periodas, verkia, šypsosi, burbuliuoja siekdamas dėmesio, bet kol kas visi besirūpinantieji vienodai svarbūs

2-6 mėnesiai: po truputį suvokia, kas yra mama ir ją pradeda atskirti nuo kitų, pradeda perprasti kaip mama reaguoja, tiesia rankytes į mamą, griebia, siekia būti ilgiau prisiglaudęs

6-11 mėnesiai: aiškus supratimas, kas labiausiai rūpinasi (mama), prieraišumas pasireiškia nepatogumu prie nepažįstamųjų ir mamai paliekant kambarį

11-18(24) mėnesiai: prieraišumo pikas, įsitveria, ropoja, eina prie mamos; erdvėje šalia mamos jaučiasi saugus tyrinėti pasaulį.

2-4 metai: fizinio artumo poreikis pamažu silpsta, vaikas ima suaugusiuosius matyti kaip žmones su savais jausmais ir tikslais. Apie trečius metus išsiskyrimas su mama nebematomas kaip grėsmė, pamažu galima su vaiku susitarti.

Toliau eina 4-5 metai, 6-7, 7-11, bet patingėsiu parašyti, kol dar neaktualu :)

Žymų Nėra

Puslapis: 1

Atsakyti į įrašą