Pranešimas redaguotas 11:41 pm – sausio 10, 2014 Lactivist
L_Vaiva,
pirmiausiai turiu jus patikinti, kad tokių nevalgiukų kaip jūsų sūnelis tikrai nemažai. Tiesa galbūt ne visi jie dėl tos pačios priežąsties nenori valgyti kitokio maisto, nei MP. Panašu, kad konkrečiai jūsų atveju sėkmingai pradžiai koją pakišo prievartinis vaistų girdymas. Bet kokia prievartos forma atstumia ir gąsdina, o mažieji tai ilgai prisimena. Mano manymu pirmoji užduotis – padėti vaikeliui susitvarkyti su šią problema – išvyti baimę. Tą padaryti galima būtų leidžiant jam pačiam labai iš lėto, mažais žingsneliais imti iš naujo domėtis maistu, be priminimų, be nuolatinių siūlymų ir grąsinimų ar garsių nepasitenkinimo frazių.
Kuriam laikui tiesiog…visiškai atsisakykit bet kokių bandymų 'įpiršti' maistą (galite būti rami – gaudamas Mamos Pienelio tiek, kiek jam reikia – mažylis tikrai nenusilps ir nenukentės, juk visdar MP – pirmoje ir svarbiausioje vietoje). Po keletos 'nemaisto' dienų tegul pačioje matomiausioje ir lengvai pasiekiamoje vietoje tarp mėgiamų žaisliukų 'atsiranda' lėkštutė su maisto gabalėliais (vienam kartui pakanka dviejų skirtingų spalvų daržovių, pvz. brokolio šakelės ir morkos juostelės) – taip, kad jei vaikutis susidomės – galėtų pasiimti pats ir…pažaisti (o gal koks kąsnelis pateks ir burnon).
Jei nebijot netvarkos namuose, taippat galima būtų pasikviesti sūnelį į pagalbą ruošiant maistą sau ir šeimai. Tokiems žaidimams labai puikiai tiktų žaisliniai (o dar geriau – patys tikriausi) saugūs virtuvės įrankiai ir kitos reikiamos 'priemonės' (puodai, kruopos, vanduo, daržovės, t.t.)…Gal netgi labiau tiktų jau paruoštas maistas (pvz. apvirtos, bet ne tiek, kad paėmus byrėtų) daržovės – o jei jis sugalvos…atsargiai paragauti?
Be abejo valgymas prie vieno stalo kartu su visa šeima verčia jaustis pilnaverčiu šeimos nariu. Be to juk mažyliai mokosi…mėgdžiodami suaugusiuosius, o stebint kaip maistu mėgaujasi kiti skelia apetitą. Pradžioje, manau, pakaktų jį tiesiog pasisodinti šalia, su žaisliuku ir…leisti stebėti ir mokytis. Jokių pasiūlymų. Jokių trintų košių. Tiesiog savo lėkštę pasistumti taip, kad radęs progą ir išdrįsęs mažylis visgi galėtų pasiimti iš mamos ar tėtės lėkštės tai, kas jį sudomino…
Geriausias 'specialistas' savo vaikeliui šiuo metu esat jus pati (neabejoju, kad po patirtų ligoninėje išgyvenimų mažasis vengia žmonių baltais chalatais…), tad pradžioje tiesiog pabandykit neskubėdama…augti vaikelio ritmu. Čia taippat labai svarbi jūsų vidinė ramybė (kiek tai įmanoma) – juk mažyliai labai jaučia mamos emocijas, baimes ir nerimą ir netrukus patys tuo užsikrečia.
Jei visiškai nesiseks sukelti susidomėjimo maistu artimiausius 3-4 mėnesius, tuomet galima pamąstyti ir apie kreipimąsi pagalbos rimčiau.
Mamos Pienelio gaunantis vaikutis niekada nebadaus, juk MP savo sudėtimi gerokai lenkia…ryžių trapučius. Be to MP ir mamos glėbys reikalingi ir tam, kad vaikutis jaustų pačio svarbiausio visame pasaulyje žmogaus – mamytės palaikymą ir būtų saugus. Dažni naktiniai pabudinėjimai paprastai nėra pirmasis ženklas, kad trūksta maisto.
O gal burnytėje ruošiasi išdygti dar keli baltuoliukai? Dantukų augimo metas ne pats tinkamiausias naujiems išbandymams (maistui).
Linkiu labai daug kantrybės ir…pasitikėjimo vaikeliu. Jis dar mažutis, dar tikrai turit pakankamai laiko tam, kad spėtumėt…suaugti ir imti mėgautis didelių žmonių maistu.