Sveiki,
liūdna ir skaudu, kad mūsų vaikų ateitis priklauso nuo tokių atsilikusių gydytojų.
Viena iš pagrindinių ilgo ir sėkmingo natūralaus žindymo taisyklių yra žindymas ne pagal valandas, o pagal vaiko poreikį. Apie tai yra daug geros literatūros prirašyta, jei tikrai rūpinatės natūraliu žindymu ir norite savo vaikui duoti tai, kas geriausia, būtinai pasiskaitykite.
Man tik įdomu, kodėl ta gydytoja jums taip liepė? Akivaizdu, kad ji yra iš tos medikų masės, kurie mano, kad viską žino, ir pamiršta, kad informacija nuolat keičiasi ir savo "programėles" reikia reguliariai atnaujinti. Apskritai, medikai Lietuvoje labai atsilikę Natūralaus žindymo klausimu. Jei norite apsaugoti save nuo klaidingų sprendimų, tai visų pirma pati labai daug domėkitės, o antra – atsargiai rinkitės žmones, kurių patarimais vadovausitės. Žindymas vis dar yra stipriai apipintas prietarais ir seno požiūrio tradicijom, todėl reikia būti labai tvirtiems ir aiškiai žinoti, ko norite ir kaip turi būti.
Priminsiu pagrindines ilgo ir sėkmingo žindymo taisykles:
- Pridėti kūdikį prie krūties iškart po gimimo;
- Žindyti pagal vaiko poreikį tiek dieną, tiek naktį, ir tiek laiko, kiek nori kūdikis;
- Miegoti kartu;
- Išmesti visus čiulptukus ir buteliukus;
- Žindyti vien MP iki 6 mėn.;
- Neduoti jokių vandenukų ar arbatėlių iki 6 mėn.;
- Nenusitraukinėti pieno (jo nereikia matuoti ir skaičiuoti, kiek vaikas suvalgo);
- Labai to norėti, tikėti, džiaugtis ir mėgautis, nes žindymas tikra palaima ir vaikui, ir mamai.
Turiu du vaikus: dukrą žindžiau iki 1 m. ir 8 mėn. ( susirgau erkiniu encefalitu, jei ne tai, būčiau žindžiusi iki 3 m.), jai dabar jau 12 m., o sūnų 2,5 m. dar tebežindau. Per tą laiką sutikau nemažai "gerų" patarėjų (tame tarpe ir artimų giminaičių), kurie visaip stengėsi paniekinti mano begalinį norą ir pasiryžimą natūraliai ir tikrai ilgai žindyti. Bet aš dar prieš pirmąjį nėštumą apsirūpinau tinkama literatūra ir visą laiką aiškiai žinojau, kas yra geriausia mano vaikui ir man, ir kaip to pasiekti. Buvau tik trumpam labai supanikavusi, kad negalėsiu žindyti, kai po Cezario pjūvio negalėjau iškart pridėti dukrytės prie krūties, o po to dar apkiautę medikai man jos 8 val. neatidavė (buvo tik porą kartų atnešę), bet ačiū Dievui, tai pieno gamybos nesustabdė. Niekada nežiūrėjau į laikrodį, neskaičiavau, nematavau, dėl nieko nesijaudinau, visada buvau šalia, kartu miegojau. Tiesiog vieną kartą supratau, kad gamta jau yra viską numačiusi ir tobulai sustygavusi, ir aš absoliučiai jai atsidaviau ir paklusau.
Taigi, linkiu jums kuo ilgiau ir sėkmingiau žindyti, bei labai tuo džiaugtis. Nes tai toks trumpas gyvenimo etapas, kuris niekada nebesugrįš. Mėgaukitės tuo visa šeima.