| Naudotojas | Įrašas |
|
2:12 pm
rugsėjo 24, 2011
|
Justė
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai48 |
|
|
Pranešimas redaguotas 11:14 am – rugsėjo 24, 2011 Justė
Ši tema ne visai tiesiogiai apie žindymą, bet tikiuosi, gydytojas nesupyks, jei tokią sukursiu. Tiesiog pastebėjau, kad žindančios mamos visai kitaip reaguoja į vaikų ligeles (turiu omeny ne rimtas, o slogeles, kosuliukus ir pan.). Praleisdamos daug laiko drauge su savo mažyliais, jos daug geriau juos jaučia, dažniausiai intuityviai žino, koks gydymas yra geriausiais. Deja, kartais jų nuojauta nesutampa su gydytojų rekomendacijom, nes kai kurie jų tiesiog turi "standartinį" gydymo planą ir taiko jį beveik visiems atvejams, visai nesigilindami į konkretaus vaikelio savijautą, augimą, įpročius, poreikius ir t.t. Pati su tokiu požiūriu susidūriau kelis kartus. Pirmą kartą lankėmės pas gydytoją mažyliui susirgus tridiene karštine, antrą kartą, visai neseniai, sūneliui pasigavus virusiuką. Abu kartus gavau tą patį gydymo planą – nuo temperatūros tas vaistas, nuo slogos anas, nuo gerklės trečias. O aš jaučiu, kad jam visai nereikia tokio kalno chemijos. Dažniausiai ir pavyksta pasveikti be jos. Tačiau kartais apima abejonės, ar tikrai teisingai darau visiškai pasikliaudama savo nuojauta, ir tokiom akimirkom labai reikalingas palaikymas iš šalies, žinojimas, kad ne aš viena tokia. Todėl norėtųsi, kad šitoj temoj mamytės pasidalintų savo vaikelių gydymo patirtimi, duotų patarimų konkrečiais
atvejais. Žinoma, labai būtų įdomu bent kartais išgirsti ir gydytojo nuomonę, nes man natūraliai kyla didelis pasitikėjimas žmogum, kuris yra visa širdim už natūraliausią pasaulyje kūdikėlių auginimo būdą 
Taigi, pradžiai pasidalinsiu tuo, kas šiuo metu neramina mane. Kaip jau minėjau, mano mažylis pasigavo virusiuką. Dvi dienas kilo gana aukšta temperatūra ir tiesiog upeliais varvėjo nosytė. Gydytoja sakė, kad ir gerklytė raudona. Trečia diena temperatūra nebekilo, vaikas
jautėsi daug geriau, nosytė nebebėgo, tačiau ėmė labai "kimštis". Tiesiog labai sutirštėjo snargliukai. Gal čia sutapimas, bet man toks jausmas,jog tai nutiko sulašinus lašiukų į nosį, nors šiaip jų paskirtis "išlaisvinti" slogą. Nežinau kodėl, bet daugiau ranka nekyla jų
lašint. Kol kas gydau tik nakčiai padėdama garuoti indą su ištirpdytu eukalipto tepalu. Ir dar duodu ramunėlių arbatos, nes ji švelniai dezinfekuoja raudoną gerklytę. Gal mamytės žino daugiau veiksmingų natūralių tirštos slogytės gydymo būdų?
Ir dar vienas man ramybės neduodantis dalykas. Gydytoja liepė labai dažnai purkšti į nosytę jūros vandens ir su "siurbliuku" traukti snargliukus. Mano vaikui šios procedūros
kelia siaubą… Kad ir kaip juokindami, žaisdami stengiamės tai daryti, jam tiesiog nemalonu, kai nosytė yra popa ir dar prie jos lenda. Ir aš jį suprantu… Todėl dieną ir nekankinu, nes mano manymu tas stresas ir išgąstis tik stabdo gijimą. Sergančiam kaip tik reikia kuo daugiau ramybės ir geros nuotaikos. Tiesa, mažylis leidžiasi pakabintas virš kriauklės žaisdamas su
vandens srove švelniai paspaudinėti nosytę, kad išbėgtų tai, kas susikaupę. Deja, naktį situacija būna kitokia… Sūnutis per tą užsikimšusią nosytę negali gerai kvėpuoti, todėl dažnai atsibudinėja, atsibudęs nori pienuko, bet valgyt negali, nes turi iškart paleisti krūtį, kad galėtų įkvėpti. Tuomet tenka virkdyt mažiuką ir ištraukti snargliukus. O jų būna labai daug… Po procedūros mažylis jau gali valgyt pienuką ir dažniausiai ramiai užmiega. Bet tos akimirkos, kai klykiančiam mažyliui traukiu snargliukus, man ilgam sukelia drebulį… Gal yra koks kitas būdas, kaip be streso išvalyti snargliukus? O gal mamytės yra sugalvojusios gudrybių, kaip metukų mažyli įtikint nebijoti tos procedūros? Pasidalinkit, būsiu dėkinga :)
|
|
|
6:10 pm
rugsėjo 24, 2011
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Šįkart aš labai trumpai, nes kažkur jau apie tai, kaip gydau slogytę jau esu rašiusi – bėgu žiūrėt fejerverkų ;) Tiesiog norėjau prieš tai dar kažkaip galbūt pagelbėti jums ir jūsų protingąjam mažyliui – nors iš esmės viską darote labai labai gerai. Bendradarbiaujate su vaikeliu, o jis jums pats pasako, pvz., savo priešinimusi siurbimui – kas jam geriausia. Aš pati taip pat nenorėčiau, kad man kas nors jėga trauktų tas išskyras iš nosies – labai gerai jaučiame, kas būna kai patys per stipriai papučiame, kaip ten iš kart ausys reaguoja, gali trūkti koks nors kapiliaras ir pan. – taigi ir mažyliui, kaip švelniai tai bedarytume, vistiek gali būti per stipru. Man, regis, nosis su savo bėda gali susitvarkyti pati. Nebent, taip kaip ir jūs – truputį pamasažuoju pirštu taškus tarp antakių, tarp nosies sparnelių, švelniai paspaudau – padėdama išskyroms nutekėti – vaikiukas pats net bando pūsti bendradarbiaudamas su tuo judesiu ir nubraukiu tiesiog pirštais, nuleidžiu su vandeniu. net nosine nei servetėle nebraukau – ten odelė tokia gležnutė, parausta tuoj pat nuo bet kokio šiurkštesnio prisilietimo. Vanduo nosytę sudrėkina, o tai esminis slogos gydymo dalykas – drėgmė, drėgmė ir dar kartą drėgmė. Taigi dieną tupim lauke, o vakare kvėpuojam garais, tiesiog prileidžiu vonią maksimaliai karšto vandens ir sėdim sau ten ant kokio klozeto :), medituojam, miegamajame pridžiaustau skalbinių, daug kartų vėdinu, o jei jau visai blogai – tai tiesiog šiltai aprengiu, apkloju ir miegam prie atviro lango .Šįkart taip buvo – negalėjo užmigt, kol neatidariau jo. Aišku, skersvėjų nedarau, bet grynas oras labai padeda savijautai, o ir po to nieko blogo nepastebėjau. Tiesa, dar būtinai padedu papildomą pagalvėlę, kad aukščiau galvytė būtų ir lengviau tos išskyros tekėtų arba keliuosi ir maitinu nešiodama, pusiau stačią. šiaip maitinu labai labai dažnai – nors po tą gurkšniuką, kiek pajėgia. Tai ir gerklytę pašildo – arbatėlių neduodu, nebent pati pageriu (nes dažniausia ir man ta liga kabinasi). Kakliuką vilnos apykaklėlė ar kokia skarele aprišu bet kokiu atveju, plius būtinai vilnones kojinytes basam. Kartais užlašinu ant rūbelio kokių nors eterinių aliejų lašiuką – bet čia reik būti labai atsargiai, verčiau nenaudot, negu pakenkt – jie dar labai mažiukai visgi.
Temperatūros turim retai, bet niekada jos nei matuoju (pakanka stebėti vaiko savijautą), nei mušu – manau, kad tai natūrali organizmo atsakomoji reakcija į ligos sukėlėjus ir leidžiu jam tvarkytis, nedarydama meškos paslaugos.
Tai va taip nerišliai pradžiai tiek. Skubu. Sveikit
|
|
|
7:35 pm
rugsėjo 24, 2011
|
Justė
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai48 |
|
|
Ačiū! Labai patiko mintis dėl karštos vonios, būtinai išbandysim Visą kitą ir aš panašiai darau – aukštesnė pagalvėlė (nors šiaip visai jos nenaudojam), miegam prie praviro lango ir stengiuosi kuo daugiau kambarius vėdint. Kakliuką bandžiau rišt – nepatiko vaikui, plėšė lauk skarelę… Arbatos šiaip dabar daviau pirmą kartą. Pagalvojau, kad kai man skauda gerklę ir kimstu, labai mielai gurkšnoju kokią švelnią arbatėlę, tai turėtų ir mažyliui būti malonu. Iš pradžių buvo nustebęs paragavęs naujo skonio, bet paskui įsijautė ir gėrė dideliais gurkšniais Dėl servetėlių taip pat pastebėjau, kad nepatinka jam jų prisilietimai. Prie nosytės prisileidžia tik mamytės ir tėvelio pirštus.
O va dėl temperatūros kita kalba… Nepatinka ir man tie vaistai, ypač visi sirupai, nes tiesiog nesuvokiama, kam į vaistus, ypač vaikams, dėti tokių priedų, kurie dar didesnes ligas gali sukelti… Nekalčiausiais dalykas man atrodo gryno paracetamolio žvakutės, nors mūsų gydytoja kiekvieną kartą atėjus pabrėžia, jog nuo pusės metų ji pripažįsta tik geriamus vaistus… Aišku aš jos neklausau, nors suprantu, kad ir žvakutė nėra pats maloniausias dalykas, nors ir mažiau kenksmingas. Įdomu, ar metukų mažyliui jau būtų galima duoti tiesiog sutrintą paracetamolio tabletę ar dalį jos. Gal gydytojas atsakys?
O dėl temperatūros nemušimo visai… Prisipažinsiu – man baisu. Visų pirma, negaliu žiūrėti į silpnutį ir irzlų vaiką, kuris tikrai nesijaučia laimingas. Man pačiai jau virš 38 savijauta būna klaiki, labai sunku ištverti, tikrai negalėčiau be vaistų apsieiti. Kitas dalykas – galbūt ne iš piršto laužti gydytojų perspėjimai dėl galimo organizmo perkaitimo. Kažkaip nesitiki, kad vaistai nuo temperatūros yra tik komercija, o ne mokslo pažanga. Ir vėl būtų labai įdomi gydytojo nuomonė šiuo klausimu
|
|
|
10:26 am
rugsėjo 25, 2011
|
Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Čia mano vaikams turbūt pasisekė tuo klausimu. Aš nesu temperatūros turėjusi gyvenime, o vyrui visada iš kart 40, tai vidurkį genetiškai sudėjus, vaikiams visada smarkiai virš 38 nekyla. Juokauju, aišku šiek tiek, kaip visada. O jei rimtai kalbant, tai 38 ar net su puse jau labai nemenkos gydytojų dalies pripažįstama dar saugi riba, kurios nepasiekus vaistų nereikėtų griebtis. Stebėti vaiko savijautą – kaip mes visos protingai regis ir darome. Ir aš taip pat ekstra atveju būčiau linkusi duoti gryną paracetamolį – turiu užsislėpus kažkur :) Sutrinu pusę tabletukės ir su kokiu klevų sirupu ar blogiausiu atveju paprasta uogiene ir paslepiu šaukšte. Pirmą kartą suveikia puikiai, o paskui… Kažkiek vistiek patenka prieš išpurškiant ant lubų ;)
Plius va dar ką prisiminiau apie slogą. Didįjį kadangi vedam karts nuo karto į darželį, tai tenka ir pas gydytojus apsilankyt. Tai va ten iš kart pagal požymius skiria antibiotikus, o aš iš patirties jau žinau, kad maniškis tiesiog taip serga pačia normaliausia sloga – iš kart visokie žali tiršti dalykai lyg kokia komplikacija ir minimum dvi savaites. Vistiek ten jų tie nosiukai siauri, tai kol išsivalo užtrunka. Nors šiaip ir prieš antibiotikus nesu nusiteikusi, jei jau tikrai reikia – koks skausmingas labai ausų uždegimas ar pan. Bet šiaip čia sudėtingas reikalas ir kaip visada mamai tenka rizikuot, vertint pačiai – kas gali labiau pakenkti davimas ar nedavimas. O geriausia tai iš vis imtis profilaktikos – vengt streso, negatyvių minčių, nesipykti. Nes esu ne kartą ir ne du savo kailiu įsitikinus, kada ir kodėl jie man čia suserga. Ir ne kartą temperatūrą numušus šiai pakilus naktį, pasakius, kad jei ryte nebus…nevesiu į darželį pvz. :)
Taigi kantrybė, ramybė, grynas oras, maloni, pasyvi veikla, saikinga mityba (arba iš vis lengvas pasninkas, jei vaikui taip norisi, kad organizmo nereikalingai neapkraut), daug mėgstamų skysčių (nebūtinai arbatų, jei nemėgsta, kad nekišt per prievartą), pieno produktų be reikalo nevartot (mamos pienas gi ne pieno produktas, ar ne ;), o svarbiausia – daug gydančių mamos ar tėtės prisilietimų, tikėjimas vaiko galiomis, jo kūnu, drąsinimai (aš pvz., seku pasakas apie kovotojus jo kūne, kurie iš pradžių kovojoja su jo pilies užpuolikais, bet paskui susidraugauja išsikrausto į kitą šalį ar kažkas pan.), o mažesniam daug daug pienuko su tokiom mintim :)
|
|
|
1:53 pm
rugsėjo 25, 2011
|
Justė
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai48 |
|
|
Temperatūros iki 38,5 ir aš nemušu, be to vaikas visai gerai dar jaučiasi, bet šį kartą temperatūra pakilo virš 39… Kažkaip tuomet pati ranka tiesiasi vaistukų…
Labai sutinku, kad stresas ir pykčiai sukelia ligas ar bent jau toks įsiaudrinęs organizmas pasidaro mažiau joms atsparesnis. O gydymą teigiamom mintim taip pat labai naudojam Sakom mažyliui, kad jis stiprus ir greit įveiks slogytę ir jau greitai greitai jos nebus
Dėl mitybos, pati pastebėjau, kad sirgdamas vaikas mažiau valgo ir aš gerbiu tokį jo pasirinkimą. Tai nereiškia, kad neduodu valgyti, visada pasiūlau maisto kaip siūlčiau įprastą dieną, bet jei purto galvytę, daugiau ir nebesiūlau. Man irgi neatrodo visai teisinga populiari nuostata, kad sergančiam reikia daug valgyti ir stiprinti organizmą. Atvirkščiai, negaudamas pakankamai maisto, organizmas ima valytis, o to sergančiam reikia labiausiai. O stiprint organizmą reikės pasveikus, tada galima kirsti kiek lenda
|
|
|
10:57 pm
rugsėjo 26, 2011
|
Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Justė rašė:
<…> Įdomu, ar metukų mažyliui jau būtų galima duoti tiesiog sutrintą paracetamolio tabletę ar dalį jos. Gal gydytojas atsakys?
O dėl temperatūros nemušimo visai… Prisipažinsiu – man baisu. Visų pirma, negaliu žiūrėti į silpnutį ir irzlų vaiką, kuris tikrai nesijaučia laimingas. Man pačiai jau virš 38 savijauta būna klaiki, labai sunku ištverti, tikrai negalėčiau be vaistų apsieiti. Kitas dalykas – galbūt ne iš piršto laužti gydytojų perspėjimai dėl galimo organizmo perkaitimo. Kažkaip nesitiki, kad vaistai nuo temperatūros yra tik komercija, o ne mokslo pažanga. Ir vėl būtų labai įdomi gydytojo nuomonė šiuo klausimu
Paracetamolį galima duoti ir sutrintą.
Itin auštas karščiavimas (>39 laipsnių), ypač užsitęsęs, gręsia hiperterminiais traukuliais, todėl rekomenduojama kontroliuoti/mažinti (vaistais arba fizinėmis priemonėmis – vėsinimu) kūno temperatūrą pakilusią iki 38,5 laipsnių.
|
|
|
12:04 pm
rugsėjo 27, 2011
|
Justė
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai48 |
|
|
Dėkoju už atsakymą!
Reikės labiau pasidomėti natūraliu kūno vėsinimu, nors maniškis net priliest drėgnu rankšluosčiu neleidžia, kai karščiuoja…
|
|
|
11:18 am
rugsėjo 28, 2011
|
tamsi26
| | |
| Narys | įrašai27 |
|
|
Labai nebloga priemonė karščiuojančiam kūnui atvėsint yra spiritas. 5 metus dirbau kūdikių namuose, Ten karščiavimas būdavo labai dažna problema. Kūdikiams 70 laipsnių spiritą skiesdavom iki maždaug 30 laipsnių, patiems mažiausiems dar daugiau vandens pildavom (kad nenudegint). Gana efektyviai ištraukia karštį, privalumas dar ir tas, kad galima skiest šiltu vandeniu, tada vaikui nebūna nemalonu ir visada leidžiasi ištrinamas. Galima trint visą kūnelį, arba tik tas vietas pro kurias labiausiai atiduodama šiluma – pažastis, kirkšnis, padukus, kaklą, pilvą. Šitas būdas puikiausiai tinka ir suaugusiems, o spiritą galima pakeist paprasta degtine.
|
|
|
12:30 pm
rugsėjo 28, 2011
|
Justė
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai48 |
|
|
Girdėjau apie šį būdą nuo senų laikų, bet taip pat girdėjau, kad per odą kažkiek alkoholio patenka į kraują. Tik nežinau, ar tai tiesa
|
|
Loading ...
Prisijungti
Nariai
Paieška 
Pradžia
Pridėti naują temą
Atsakyti į įrašą
Cituoti ir atsakyti 
Prisegti šį įrašą 
