Diskusijos

Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis. Visi atsakymai dalyvauja Žindymo Patarėjų KONKURSE
Prisijungęs naudotojas: Svečias Prisijungti Užsiregistruoti Nariai
Please consider registering


Pamiršote slaptažodį??

Ieškoti forumuose:


 






Wildcard naudojimas:
*    atitinka ivairaus ilgio raidžių kombinaciją
%    atitinkantys tiksliai vieną raidę

NaudotojasĮrašas

2:14 am
balandžio 14, 2010


Kazimieras Vitkauskas

Administravimas

įrašai921

APSAUGA NUO INFEKCIJŲ

Antikūnai – sargybiniai

Žindymas kūdikį nuo infekcijų saugo ne tik sumažindamas galimybę mikrobais užterštam maistui patekti į vaiko organizmą, bet ir specialiais apsauginiais motinos piene esančiais veiksniais, kuriems priskiriami antikūnai, neantikūninės medžiagos ir gyvos ląstelės.

Ką tik gimęs kūdikis yra imunologiškai nesubrendęs. Jį iš dalies saugo kraujyje esantys motinos antikūnai imunoglobulinai, kuriuos dar negimęs gavo per placentą. Tačiau virškinimo trakto ir kvėpavimo takų gleivinės, per kurias infekcija gali patekti su maistu ar įkvepiamu oru, lieka nesaugios. Jų apsaugą kūdikiui suteikia motinos pienas.

Kai žmogus suserga kokia nors užkrečiama liga, tai yra kai jį puola antigenai – patogeniški mikroorganizmai, užkrato įsiveržimo vietoje kyla „mūšis“ – uždegimas. Taip siekiama sulaikyti įsiveržėlius ir juos sunaikinti. Uždegimui pasibaigus, žmogaus organizme lieka „prisiminimas“ apie užpuolėjus ir kuriamos atsargumo priemonės prieš juos ateičiai – gaminami antikūnai imunoglobulinai. Tai ir yra imunitetas. Žindanti motina antikūnais aprūpina ir savo vaikelį, nes jos kraujyje „budintys“ ir krūtyse specialiai papildomai gaminami imunoglobulinai patenka ir į pieną. Visų penkių tipų imunoglobulinų randama motinos piene, bet ypač daug ten susikaupia sekrecinių imunoglobulinų A (sIgA), kurie yra patys svarbiausi visų organizmo gleivinių sargai.

Kūdikis ir motina, būdami toje pat aplinkoje, paprastai yra puolami tų pačių ligų sukėlėjų. Taigi kai mama įkvepia arba nuryja bakterijų ar virusų, pradedama pačios motinos priešinfekcinių antikūnų gamyba. Iš kitų motinos kūno vietų į krūtis su krauju atkeliavę limfocitai čia atsineša ne tik informaciją, kokių imunoglobulinų reikia kūdikiui apginti nuo galimos infekcijos, bet ir patys, įsikūrę pieno liaukose ir pavirtę plazminėmis ląstelėmis, dar papildomai gausiai išskiria IgA į pieną (11 pav.). Jų koncentracija motinos piene pirmosiomis dienomis po gimdymo beveik 5 kartus viršija koncentraciją kraujo serume.

Imuninių medžiagų cirkuliacija tarp žarnyno ir krūtų ir tarp kvėpavimo takų ir pieno liaukų užtikrina, kad atitinkamas IgA yra išskiriamas į motinos pieną jau pirmomis valandomis po to, kai potencialus patogenas (ligos sukėlėjas) kontaktuoja su motinos žarnyno ar kvėpavimo takų limfiniu audiniu. Iš motinos krūtų su jos pienu „apsaugos desantas“ išvyksta gelbėti kūdikio. Kuo daugiau infekcijų „fronte“, tuo intensyviau dirba ši sistema. Sekrecinio IgA virškinimo fermentai nesuardo. Jis padengia kūdikio žarnos gleivinę, padarydamas ją neprieinamą ligas sukeliantiems mikrobams.

Antikūnai sIgA ims pamažu gamintis ir paties vaiko limfiniame audinyje, bet tik nuo 4–6 savaitės. Todėl motinos teikiama imunologinė apsauga ypač svarbi naujagimiui. Didžiausia sIgA koncentracija yra priešpienyje, siekdama ten 5 mg/ml, o paskui mažėja iki 1 mg/ml subrendusiame piene. Tačiau, pienui gausiau gaminantis, bendras kūdikio gaunamų sIgA kiekis nesumažėja. Be to, motinos pienas skatina sIgA gamybą ir paties kūdikio organizme. Imunoglobulinus gaminančių ląstelių sistema visiškai subręsta tik po antrųjų gyvenimo metų.

Kiti “ginklai

Jiems priskiriami: laktoferinas, bifidus faktorius, oligosacharidai, komplementas ir laktoperoksidazė bei bioaktyvūs motinos pieno enzimai, epitelio augimo faktoriai ir priešuždegiminės medžiagos.

Laktoferinas, kurio gausu motinos piene (tačiau trūksta karvės piene), kūdikio žarnyne prisijungdamas geležies molekules, daro jas neprieinamas geležimi mintančioms patogeninėms bakterijoms (tokioms kaip Escherichia Coli ir Salmonella) ir stabdo jų augimą ir dauginimąsi. Tas pat nutinka ir grybeliams Candida albicans. Kaip ir sekrecinis imunoglobulinas A, laktoferinas atsparus virškinimo fermentams.

Motinos pieno bifidus faktorius skatina augimą naudingųjų bakterijų Lactobacillus bifidus, kurios trukdo daugelio infekcinių žarnyno ligų sukėlėjų dauginimuisi.

Įdomus oligosacharidų, angliavandenių, sudarytų iš kelių monosacharidų, priešinfekcinis veikimas. Tam, kad galėtų sukelti ligą, mikrobams pirmiausia reikia prisitvirtinti prie žmogaus organizmo audinių ląstelių. Daugelio ligų sukėlėjų prisitvirtinimui būtinos vietos sudarytos iš angliavandenių, kurių struktūra panaši į motinos piene esančių oligosacharidų sudėtį. Taip bakterijos (pavyzdžiui, Streptococcus pneumoniae arba Haemophilus influenzae) prikimba prie šių oligosacharidų molekulių ir, dar nepasiekusios gleivinės ląstelių, tampa nebepavojingos žindomam kūdikiui. Per šimtą skirtingų oligosacharidų surasta motinų piene. Karvės piene jų yra 10 kartų mažiau.

Komplementas padeda fagocitams nugalėti „sunkiai įveikiamas“ hidrofiliškas bakterijas (pavyzdžiui, Streptococcus pneumoniae), pakeisdamas jų paviršių taip, kad šios tampa lengviau „praryjamos“. Laktoperoksidazė galutinai sunaikina mikrobus, juos ištirpdydama.

Žinduolių piene yra įvairių enzimų, bet jų specifiškumas priklauso nuo rūšies. Pavyzdžiui, moters pieno lizocimo aktyvumas yra tūkstančius kartų didesnis negu karvės piene. Veikdamas kartu su laktoperoksidaze ir askorbo rūgštimi (motinos piene yra daug vitamino C), lizocimas suardo Escherichia coli ir salmoneles bei kai kuriuos virusus. Moters pieno lipazė gali sunaikinti daugelį žmogui kenksmingų pirmuonių: Giardia lamblia, Entamoeba histolytica, Trichomonas vaginalis. Motinos pieno epitelio augimo faktoriai skatina epitelinio barjero subrendimą taip pat neleisdami svetimiems agentams prasiskverbti į gleivinę. Priešuždegiminės medžiagos (proteazių inhibitoriai α-1-antitripsinas ir katalazė) sušvelnina per daug energingas ir kartais net patį vaiką žalojančias jo organizmo reakcijas į mikrobus ir maisto antigenus.

Ląstelės – ,,kovotojos”

Nuo senų laikų motinos pienas pelnytai vadinamas „baltuoju krauju“. Gyvi leukocitai yra normalūs motinos pieno „gyventojai“. Bendra jų koncentracija panaši kaip ir kraujyje. Skiriasi tik ląstelių „kontingentas“: piene daugiausia makrofagų ir limfocitų, o kraujyje dominuoja neutrofilai. Makrofagai yra dideli leukocitai, naikinantys mikroorganizmus (bakterijas ir grybelius) juos fagocituodami („prarydami“). Motinos pieno limfocitai yra dviejų rūšių: vieni gamina antikūnus, daugiausia sIgA, o kiti ir patys naikina pavojingas bakterijas ir virusus.

Nevertėtų pamiršti, jog kaitinant, taigi ir pasterizuojant pieną, ląstelės žūsta. Taip pat suyra ir tampa nebeveiklios ir daugelis kitų imuninių medžiagų. Todėl apsirinka mamos, kurios pačios susirgusios ar karščiuodamos nusitraukia pieną ir jį virina (nėra prasmės, nes bakterijos į pieną nepatenka), prieš sugirdydamos kūdikiui. Tuomet dalinai panaikinamos motinos pieno gydančiosios savybės.

Priešinfekcinių veiksnių ypač daug priešpienyje, subrendusiame piene jų koncentracija sumažėja. Tačiau dėl didėjančio viso pieno kiekio bendras poveikis išlieka, kol vaikas žindomas. Nujunkymo laikotarpiu imuninių medžiagų koncentracija motinos piene vėl padidėja. Motinos pieno priešinfekcinių faktorių įvairovė priklauso nuo kiekvienos motinos imunologinės „istorijos“ ir yra pritaikyta būtent jos kūdikio poreikiams. Be abejo, karvės pienas neturi nei žmogui būdingų imunoglobulinų, nei kitų kūdikiui atsparumą infekcijoms teikiančių savybių. Dar labiau bejėgis yra negyvas mišinys.

Motinos pienas stimuliuoja ir aktyvųjį kūdikio imunitetą. Žindomų kūdikių atsakas į daugelį skiepų yra geresnis negu nežindomų. Pagrindinis vaiko imunitetą reguliuojantis organas – čiobrialiaukė – 4 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių būna dvigubai didesnis negu dirbtinai maitinamų. Apsauginis motinos pieno poveikis prieš infekcijas tęsiasi daugelį metų ir po to, kai žindyti nustojama.

Kazimieras Vitkauskas, 2010.


Skaityti pradini straipsni

11:03 am
lapkričio 1, 2010


brazde

Narys

įrašai21

esu skaičiusi vienos mamos komentara, mažiukui vaikui susirgus geriausi vaistai i nosi lasiukas mamos pienuko, kiek tame yra tiesos?

3:00 pm
lapkričio 1, 2010


brazde

Narys

įrašai21

neparašiau sloga susirgusConfused

7:38 pm
lapkričio 3, 2010


Kazimieras Vitkauskas

Administravimas

įrašai921

Naujagimis ar kūdikis pats savaime sloga paprastai nesuserga. Ją sukelia infekcija, kuri į kūdikio nosį/nosiaryklę patenka nuo kito sloguojančio ar kosinčio žmogaus. Tas žmogus gali būti pati mama. O jeigu ir ne, tai vis tiek ji irgi daugiau ar mažiau susiduria su tos slogos sukėlėjais; pagaliau net ir nuo jau suslogavusio kūdikio pas ja atlekiančiais. Motinos organizme gaminasi antikūnai prieš ją puolančius mikroorganizmus – virusus, bakterijas. (1) Į motinos pieną irgi siunčiami tie apsaugos antikūnai. Taigi įlašintas į nosį ar vilgydamas kūdikio nosiaryklę žindant, MP parūpina tų antikūnų. (2) Motinos piene yra gyvų ląstelių, naikinančių bakterijas. (3) MP švelniai drėkina ir patepa nuo slogos sudirgusią nosies gleivinę, ją ramina.

9:02 pm
sausio 5, 2011


mama

Svečias

O kitur rašo, kad motinos pienas pridžiūna ir dar labiau užkemša nosytę, apsunkina kvėpavimą?

9:33 pm
sausio 7, 2011


Kazimieras Vitkauskas

Administravimas

įrašai921

Asmeniškai man per daugelį darbo metų, nei viena iš tų mamų, kurios lašino kūdikiui į nosį po lašelį savo pieno, nepranešė jog būtų atsitikę taip, kad nuo mamos pieno užsikimšo kūdikio nosytė ir jam pasidarė sunkau kvėpuoti.

Atvirkščiai, dauguma džiaugėsi geru MP lašinimo į nosį poveikiu. Aišku, nereikia privarvinti per daug, ir labiau tinka pradinis pienas, o ne galinis, kuris būna riebus ir santykinai tirštesnis. Be to nereikia pieno lašinti į tirštų išskyrų pilną nosį, prieš tai ją reikia išvalyti. Ir dar – verta žinoti, jog priešmikrobiškai labiau veiklus šviežias pienas, pipete nuo spenelio perkeltas iškart į kūdikio nosytę, o ne laikytas induose prisimelžus visai dienai.

6:11 pm
vasario 14, 2011


Agne

Svečias

Mano sūneliui žindant patenka pienas į nosytę. Valgant teka iš nosies. Pavalgius, jei užmiega, girdisi, kad jam kartais sunku kvėpuoti, nosiaryklėje kažkoks švokštimas. Bandžiau traukti su nosies gleivių aspiratoriumi, bet nelabai kas traukiasi. Bet vaikas kartais miega išsižiojęs ir tarsi kvėpuoja per burną. Ar pieno patekimas į nosį žindant yra blogo žindymo technikos pasekmė ar čia fiziologiniai dalykai?  Ar yra kokių būdų be aspiratoriaus išvalyti patekusį pieną?

3:46 pm
vasario 16, 2011


Kazimieras Vitkauskas

Administravimas

įrašai921

Pranešimas redaguotas 4:42 pm – vasario 16, 2011 Kazimieras Vitkauskas


Miela Agne,

Normaliai pienas iš kūdikio burnos į nosį patekti neturėtų. Jeigu taip atsitinka dažnai ar net kiekvieno maitinimo metu, reikėtų gerai apžiūrėti vaiko burną ir patikrinti ar nėra atviros anatominės jungties (plyšio ar skylės) tarp burnos ir nosies/nosiaryklės. Dažniausiai pasitaikančia to priežastimi būna gomurio nesuaugimas. Dar, teoriškai, gali būti funkcinis minkštojo gomurio raumenų neveiklumas, kai rijimo metu minkštasis gomurys nepakeliamas aukšyn ir neuždaro kelio ryjamam maistui/skysčiui patekti iš ryklės į nosiaryklę ir nosį. Taigi, kaip matote, aš tiktai spėlioju, o kaip yra iš tikrųjų, paaiškės kai Jūs ir gydytojai vaiką atidžiai apžiūrėsite.

Dabar, šiandien, turėdamas mintyje minėtų galimybių prielaidą, galėčiau patarti Jums sūnelį žindant laikyti jį taip, kad galva būtų vertikali, su nosimi virš/aukščiau burnos, o ne šalia/lygiagrečiai (viename aukštyje), kaip esti, pvz., žindant ant šono gulintį kūdikį.

2:51 pm
kovo 10, 2011


justegr

Svečias

mano maziukui irgi visada per nosi bega pienas, bet as maniau del to jog labai daug as jo turiu, nes jis nespeja nuryti kaip suprantu, kai buvo sumazejus pieno gamyba pas mane, tai ir maziukas normaliai valgydavo nebebegdavo jam pienukas per nosi.

8:50 am
spalio 29, 2015


estela12

Narys

įrašai4

Pasirodo, kad žindymas gali būti labai naudingas kūdikiams. Esu girdėjusi, kad pienu gydo ir nuos slogos ir nuo žaizdų, bet kažkaip manau, kad tai daugiau maistininis produktas.

Atsakyti į įrašą


Atsakyti į įrašą:
MOTINOS PIENAS – IR VAISTAS (1)

Svečio vardas (būtinas):

Svečio el. pašto adresas (būtinas):

PASTABA: Nauji įrašai turės sulaukti administratoriaus patvirtinimo

Šypsenos
Confused Cool Cry Embarassed Frown Kiss Laugh Smile Surprised Wink Yell
Cituoti ir atsakyti

Guest URL (required)

Suskaičiuokite!
Įrašykite
5 + 3
sumą:   




Apie Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai forumą

Forumo Laiko Juosta: Europe/Vilnius

Daugiausiai narių prisijungusių: 58

Šiuo metu prisijungę:
11 Svečiai

Dabartiniai leidimų nustatymai: Topic:
1 Svečias

Forumo statistika:

Grupės:1
Forumai:5
Temos:1233
Įrašai:6892

Narystė:

Narių: 5455
Svečių: 436

1 administratorius

Daugiausiai parašę:

katiara23 – 768
magnolija – 642
Mamulė Mū – 290
Dudi – 108
Prada – 83
Lactivist – 77
kristinacl1 – 71
Brigita – 65
Raimonda28 – 61
k.juste – 59
Megaira – 54
simona_g – 52
Justė – 48
Mamute – 46
lina123 – 44

Administratoriai:Kazimieras Vitkauskas (921 Įrašai)


Be Sociable, Share!
    

    Mūsų draugai: