Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveiki,

Prieš mėnesį ir savaitę susilaukėme nuostabios dukrytės. Tačiau mano organizmas mudviem iškrėtė piktą pokštą – 2 paras krūtys buvo tuštutėlės. Nors nevartojau jokių stiprių vaistų (išskyrus jodo tabletes skydliaukės veiklai), gimdžiau be epidūro, be skatinamųjų. Mergytė be galo norėjo žįsti, ir darė tai atkaliai ir stipriai. Bet… Buvo be galo skaudu maitinti kūdikėlį mišinėliu iš buteliuko. Bet nemarinsi vaiko badu. Priešpienis pradėjo rodytis po lašelį tik trečią parą. Bet mano kūdikė jo atsisakė. Pienuko po truputį daugėjo, bet vaikelis nenorėjo žįsti. Mišinukų jau nebedavėme, vis kišau krūtį. Pamažu vėl pradėjo imti. Bet… mažylė nebežindo taip kaip ką tik gimusi. Ji traukė labai silpnai ir po nedaug. Nenorėjau pasiduoti – gulėjau atkištu papu ištisą parą, nueidama tik į tualetą ar kitais gyvybiškai būtinais reikalais. Vaikelis ramus pabūdavo vos kelias minutes. Po to imdavo klykti. Gavusi krūtį, mažylė arba silpnai žindaliodavo, arba spjaudavo (o aš vis manydavau, kad jai pilvą skauda). Paspaudusi matydavau išsiskiriant pieno lašiukus, tai pasakiau sau ir jai, kad neduosiu jokio mišinio, kol matosi bent lašelis pieno. Taip "maitinomės" 2 savaites. PO to gydytoja liepė ateiti pasisverti, nes jai pasirodė, kad mūsų vaikelis labai liesas. Iš tikrųjų – svarstyklės parodė, kad vaikelis svorio nepriaugo. Teko vėl primaitinti mišiniu. Išbandžiau taurelę, šaukštelį, švirkštą. Deja, visais atvejais pavykdavo įduoti vos kelis gurkšnelius. Daugiau spjaudavo, springdavo, klykdavo. Ir vėl grįžome prie buteliuko… Tiesa, tuo metu aš jau nusitraukinėdavau pieną. Nutraukdavu po 20 ml, kaupdavau šaldytuve, kol susirinkdavo 100 ml. Tada pašildytą sugirdydavau iš buteliuko. Paskui pienelio lyg ir daugėti pradėjo. Paskutinėmis dienomis jau pavykdavo surinkti 3 maitinimams per parą. Prieš kiekvieną maitinimą vis pakišdavau krūtį, tačiau palaikiusi spenelis burnytėje vos kelias sekundes, dukrytė liežuviuku jį išstumdavo. Aš maniau, kad žįsti ji nebenori todėl, kad pienelis iš mano krūtinės išsiskiria lašiukais, kad jai norisi daugiau.

Perskaičiusi gydytojo knygą apie kūdikių žindymą, sužinojau apie papildomo maitinimo sistemą SNS Medela. Man ji atrodė tikras išsigelbėjimas – ir vaikas nebadauja, ir pienuko gamyba skatinama. Tačiau… dukrytė ir toliau spjauna krūtį, nors iš papildiklio maistelis teka lengvai, o ir pati krūtis būna netuščia. Youtube pasižiūriu apie tos sistemos naudojimą – gražu žiūrėti kaip ten kūdikėliai žinda. O manoji – kartais pažinda. Patraukia kelis kartus. Girdėti ir rijimo garsas, ir buteliuke šiek tiek sumažėja. Bet va sugalvoja – pradeda muistytis, paleidžia spenelį ar liežuviu išstumia, kartais užmiega po kelių gurkšnių. Naktį tai praklykia iki 2-3 val. Dieną nėra tokia balsinga (gal neturi sveikatos po bemiegės nakties), bet iš 100 ml. papildomo maisto per 3 valandas suvalgė gal 50. Na dar gal apie 10-20 buvo iš mano krūties. Nuovargis, nusivylimas, pieno sumažėjimas. Jei dar vakar per dieną pientraukiu pritraukiau beveik 400 ml, tai šiandien jau beveik nieko. Bet man jau svyra rankos. Net nežinau – gal be reikalo aš tiek stengiuosi dėl to žindymo. Jei vaikas neima krūties, vadinasi – jam nereikia. O gal aš klystu? Gal yra kokie metodai, padedantys išmokyti vaiką vėl žįsti krūtį, o svarbiausia – norėti tai daryti.

Būsiu be galo dėkinga už patarimus

Sveiki,

Kelios padrikos mintys apie Jūsų situaciją.

Mažas vaikelis beveik 90% su maisteliu gaunamos energijos suvartoja smegenų vystymuisi, tad, manau, nenuostabu, kad negaudama mišinuko mažylė vėlesnėmis dienomis ėmė žįsti vangiai. Jai paprasčiausiai neužteko jėgų. Galbūt būtų buvę geriau mišinuko kiekį mažinti palaipsniui. Dar geriau būtų buvę, jei ligoninėj Jums būtų pasiūlę sumaitinti mišinuką švirkštu… Na, bet laiko atgal neatsuksim.

Pritariu katiarai23, kad greičiausiai Jūsų didžiausia problema – pripratimas prie buteliuko. Tokia mažytė dar negali neimti krūties, nes "jai nereikia". Tiesiog nuo pirmų dienų ji įprato kitaip. Kaip kad mėnesį išmaitinus vien krūtimi, spenelio sumaišymo su čiulptuku rizika sumažėja, taip ir mėnesį dažnai davus buteliuką prie jo priprantama. Žindimas ir valgymas iš buteliuko reikalauja skirtingų burnos raumenų judesių. Manau, kad perėjimas prie krūties išimtinai įmanomas, bet tai reikalaus daug kantrybės ir energijos. Pasiruoškite vėl pagyventi lovoje, išsirenkite su mergyte nuogai ir mėginkite mėginkite mėginkite. Kažkada ji supras, kad yra mokinama "naujo" būdo valgyti.

O neįmanoma, kai pažinda truputį ir pradeda muistytis, padaryti, kad iš primaitinimo sistemos pienukas įlašėtų pats į burnytę? Galbūt pienuko skonis sukels papildomą norą toliau žįsti. Jei primaitinimo sistemą tokio varianto neleidžia, galbūt tuo metu galit spusteldama pamasažuoti krūtį spenelio link, kad tekėtų pienukas? Arba su švirkštu, kuris turi lankstų galą, papildomai įšvirkšti? Žodžiu, idėja yra tokia, kad, kadangi Jūs sugebate privilioti pažįsti nors truputį, tai jau didelis žingsnis link žindymo, ir tada tereikia kažkokiu būdu mergytę išlaikyti ant krūties… Ar mėginote įvairias žindymo pozas? Gal kuriuo nors būdu mergytė būtų "sukalbamesnė"?

Kada paprastai vaikas ypatingai nori žįsti – kai pavargęs, mieguistas, prasibudinęs, irzlus, skauda, neramu, šalta – stenkitės išnaudoti šitas progas, gal ieškos nusiraminimo ir ras jį šalia Jūsų. Juk kaip ne kaip, noras žįsti įgimtas, juk kai vaikai maitinami tik iš buteliuko, jiems siūlomas čiulptukas poreikiams patenkinti.

Iš kitos pusės, apskritai vis tik aš manyčiau, kad Jūsų prioritetas dabar yra išsaugoti pienelį, o ne sugrąžinti vaiką prie krūties. Tikrai yra ne viena mama, kuri ilgai išmaitino vaiką paprasčiausiai nutraukinėdama pienuką ir suduodama iš buteliuko. Galbūt tai geresnis variantas nei iš nervų išvis pradanginti pienuką…

tuomet lieka palinketi kanrtybes ir stiprybes, manau pasieksite uzsibrezta tiksla. :)

Su tais mažylės norais būna visaip. Vakar visai gerai valgė ir su Medela. O pumpuojuosi tikrai nemažai – vakar net 8 kartus per parą po pusvalandį ar ilgiau. Tai per tuos 8 kartus pririnkau 410 ml. Šiandien (skaičiuojant nuo 12 val. nakties – naujos paros pradžios) jau irgi turiu apie 200 ml. Pienuko turėjimas dabar yra mano dideliausias tikslas. Geriu visas arbatas, kurios a la didina pieno kiekį, dar vartoju Promolact, iš rusų užsisakiau tablečių Laktogon. Mano tikslas – pasiekti bent 600 ml per parą.

Laiko sau beveik nelieka, miego trūksta, bet aš dėl to nesinervinu. Turiu nuostabų vyrą, tai ir ūkio darbų kol kas tenka minimaliai.

Tiesa – dabar dukytei 1,5 mėnesio.

Ir labai ačiū jums, kad esate. Su jumis atsiranda daugiau vilties, drąsos ir pasitikėjimo savimi.