Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Labas vakaras,

Iskilo man klausimas, kuris neduoda man ramybes mano zindymo kelyje.. Gydytojo Vitkausko knygoje rasoma, kad kudiki reikia zindyti tiek, kol jis pats atsisakys. O zindymo procesas turi testis tol, kol vaikelis pats paleidzia kruti. Kituose saltiniuose akcentuojama, kad noredami ismokyti kudiki savarankiskai uzmigti ir kad naktim jis nesusidurtu su problema, kad atsibudes pats nebemoka uzmigti, tai siuloma ivesti vakarine rutina – rituala, kad vaikiukas paguldytas i lovele pats uzmigtu besiklausydamas mamos lopsines ar pasakos. O zindyma siuloma atskirti nuo uzmigimo, nes tai trugdo suformuoti savarankiskumo iproti. Tai as ir galvoju – dauguma vaiku, kaip ir mano dukra, zysdami uzmiega, tai lyg ir fiziologiskai vyksta (jeigu neklystu). Tai kaip tuomet formuoti ta savarankisko uzmigimo iproti? Kaip jis atsisakys zindymo jeigu tai jo uzmigimo priemone? Arba kaip atskirti pienuka ir uzmigimo procesa, kad nebutu tokiu asociaciju? Kas juokingiausia, pasiskaicius patarimu, pabandziau dukra zindyti jai sedint, kaip ji valgo visa kita maista visa diena, tai ji uzmigo sededama man ant keliu. Va tau, galvoju, atskirk procesus, kad gudrus :) Pasvajoju apie ta laika, kai paguldziusi savo vaika i lova, galesiu jai perskaityti pasakele ir ji tuo metu uzmigs, o ne zviegs lyg skerdziama, prasydama kruties arba strykinedama po lova ir dukdama, nes guleti jai nera kada :)

Aš tai pasakyčiau, kad nereikia daryti problemos ten, kur jos nėra :)

Visų pirma, tai kiek man teko domėtis yra atlikta daugybė studijų, kurios įrodo, kad migdyti kūdikį žindant nėra nieko blogo, netgi priešingai – tai yra saugiausias ir geriausias būdas mažyliui užmigti. Žinot kodėl? Todėl, kad žindymas yra ne tik maistas, bet ir saugumas, o būtent saugumas mažyliui yra svarbiausias pirmaisiais gyvenimo metais. Todėl tiek daug kūdikių, kuriuos sunku užmigdyti kitais būdais, o štai prie krūties jie "išsijungia" akimirksniu. Tai yra natūralus kūdikio instinktas, kurio jis tiesiog negali ignoruoti. Dėl tos pačios saugumo priežasties, labai dažnai kūdikis nubunda vos tik pajunta, kad mamos nėra šalia – jie nebesijaučia saugūs. 

Šiomis dienomis migdymas žindant vis dažniau traktuojamas kaip problema, nes tai yra nepatogu mums, mamoms :) Taip, kol kūdikėlis mažas, tai patogu ir mums, tačiau vėliau mes pavargstame ir norim kad vakutis pats užmigtų, tada ir nusprendžiame, kad "sugadinom" savo mažylį šitaip migdydamos. Bet ar tikrai taip? Į šitą klausimą kiekviena turim atsakyti sau, žiūrėdamos į savo mažylius. 

O miego ritualo įvedimas tikrai nepakenks. Galit įvesti pasakėlų skaitymą ar lopšinių sekimą ar pan., bet žinokit, kad vaikutis taip ims ir užmigs greitai manau šansų mažai. Na, bent jau mano aplinkoje nėra nė vieno tokio vaiko, manasis taip pat ne išimtis – duodasi minimum valandą kol užmiega :)

Aciu uz komentarus, jus kaip visada sugebate padrasinti. Is tiesu paskutiniu metu labai daznai susiduriu su isoriniu spaudimu del zindymo, o tai veliau isplaukia is pasamones kaip abejones savimi. Mano dukrytei 1m.2men. Puse gimines galvoja kad as nezindau jau senu seniausiai, kita dalis lyg ir zino, kad iki metu zindziau, bet neklausineja, o yra keleta asmenu, kurie zino, kad iki siol mes draugaujame su krutimi ir is ju nelabai as sulaukiu palaikymo. Dazniausiai buna isreiskia nuostaba VIS DAR MAITINI ir po to klausimu lavina kas ir kodel, po to seka patarimu lavina del arbatyciu, pienuku is buteliuko ir t.t. O as esu gan jautrus zmogus, del to kaskart suabejoju ar gerai darau.. Kaip ir del mikdymo – maniske nemoka pati uzmigti. Diena ja reikia pasupuoti prisiglaudus, nors ir ant keliu laikant. O vakare ji jau zino, kad reikia gultis i musu lova ir sako Aaaa (aa pupa dainuoja) ir verkslena prasydama pienuko. Ir uzmiega naktinio miegelio su krutimi burnoj.Ir naktipro miegus pradeda zirzti ir reikalauja kruties. Tai as realiai negaliu jos palikti kazkam priziureti ir iseiti su vyru kazkur pavakaroti.. Ir tada mano zindymo tvirtoves pamatai vel pradeda byreti ir as ieskau butu, kaip cia ta uzmigima atrasti be manes.. Nes jis buteliuku neapgausi ir Sa sa sa nepades.. Susitaikyti kad taip ir turi buti ir leisti vaikui paciai spresti kaip bus? O gal taip bus iki kokiu 5metu?? Kartais pagalvoju – jeigu mane izoliuotu nuo isorinio pasaulio, nuomoniu, stereotipu, tai as zindyciau iki tol kol ji pati nenores, taciau as esu ne tik mama bet ir zmona, su poreikiais ir pareigom.. Ir toks jos nemiegojimas be kruties nuo vakaro iki ryto vercia mane riboti savo vakarus ir veikla tuo metu. Bandziau ja guldyti i lovyte ir eiti kazkuo uzsiimti savu, tai kaip rasete – bunda ir kvieciasi su asarom ir nepaleidzia tada kruties, jausdama matyt kad vel iseisiu.. Tokiom akimirkom pradedu erzintis, nes plesausi tarp dvieju dalyku – vakaro su savimi ir vyru ir mazaja, bei jos poreikiais. Tada kyla mntys – kaip gi ja ismokyti uzmigti savarankiskai, be kruyies, kad as galeciau atsipalaiduoti nors truputi ir pabuti ne tik mama, bet ir zmona, pokalbio su draugais dalyve.

Diena tai mes uzmiegam labai nesunkiai, na su manim jei buna tai dar bando parodyti kokia scen, gal mama ir pienuko duos.. bet stengiuosi nezindyt diena, nebent serga. Tai mano mama uzmigdo per 10min.pasisodinusi ant keliu ir lengvai supuodama. Ir kai i darba reikia tai ir miega be manes ir viskas gerai. Tik va nakciai palikti butu be sansu :) stresuoti – ne, nestresuoju, kaip vyras sako – per daug galvoju, o tai kenkia :D matyt kartais tikrai kenkia :D na bandysiu palikti viska taip, kaip yra..tegul gamta dirba savo darba.. reikia tik ismokti kazkaip nepasiduoti isoriniam dirgikliam, kazkaip islaviruoti situacijose, kai reikia vos ne teisintis kodel taip ilgai zindau.. Aciu uz palaikyma, nes kartais taip reikia kad kazkas padrasintu, pasidalintu patirtim, o salia nera ne vienos moters, kuri taip ilgai zindytu..