Užjaučiu dėl patirtų išgyvenimų. Mano teta užpernai, o dabar vėl praėjusią vasarą pasigavo Laimo ligą. Sako "skiepysiuos nuo erkių". Aš suprantu jos baimę, suprantu Jūsų baimę, bet tokius sprendimus reikia priimti racionaliai. Tad, pykit nepykit, pasikartosiu, kad erkinio encefalito atveju vaikas reaguoja kitaip nei suaugęs žmogus.
Jeigu Jūs žūtbūt pasiryžusi skiepyti vaiką, reiktų atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
* 2015 metų duomenimis, mamos skiepo saugumas vaikui žindymo laikotarpiu nėra pilnai ištirtas. Laikoma, kad, kadangi vakcina negyva, užkratas per MP vaikui persiduoti negali. Netirta, bet manoma, kad greičiausiai perduodami antikūniai. Tokiu atveju turbūt geriausia pirma paskiepyti vaiką, palaukti, kol aptinkami antikūniai (įvyksta seroconversion), tada skiepytis mamai. Nes jei mamos antikūniai "plaukios" pas vaiką ir vaikas tada paskiepijamas, tie mamos antikūniai gali sustbdyti/pristabdyti paties vaiko antikūnių susidarymą.
* Užfiksuoti atvejai, kai dideli antikūnių titrai neapsaugojo nuo užsikrėtimo (t.y., vakcinuoti ir oficialiai "gerą" imunitetą įgavę asmenys užsikrėtė). Tad pirmiausia paskiepijus vaiką, o paskui mamą, pridėtiniai antikūniai gali padaryti vaiką imlesnį encefalitui.
* Net ir paskiepijus išlieka Laimo ligos rizika. Lietuvoje 5-14 metų vaikai priklauso imliausiai grupei. Kokia situacija su jaunesniais, neradau informacijos. Bet kokiu atveju, "receptas" vienas – vengti erkių.
* Paleidus į rinką Encepur vaikams fiksuojama maždaug 1,7 sunkūs šalutiniai poveikiai /100000 vaikų (įskaitant ir patį encefalitą). Apytikslis 0-7 metų vaikų sergamumo dažnis Lietuvoje yra 0,5/100000 gyventojų.