Laba diena,
Nėštumas buvo planuotas, labai lauktas, ilgai tam ruoštasi (alkoholio nevartojimas, sveika mityba, sportas). Lankiausi paskaitoje apie žindymą, du kartus skaičiau Jūsų knygą, ieškojau ir vis dar ieškau informacijos internete. Bet su kiekviena diena vis sunkiau sekasi žindyti, esu pasimetus, nežinau, kaip elgtis ir labai bijau palūžti… Todėl pradėsiu nuo pat pradžių.
Turiu 2 mėnesių ir (beveik) 2 savaičių berniuką. Nėštumas buvo sklandus, jaučiausi gerai, beveik niekuo nesiskundžiau. Nuo sąrėmių pradžios gimdymas truko 24 valandas. Prasidėjo sąrėmiai, išvažiavome į ligoninę, kaklelis vėrėsi gerai, prakirpo vandenis, kaklelis visiškai prasivėre ir viskas sustojo, pradėjo leisti skatinamuosius ir galiausiai viskas baigėsi operacija, nes mažylis neįsistatė, ėjo galvytės šonu (ausyte). Kai tik gimė (3550 g ir 50 cm), mažylį uždėjo man ant krūtinės ir jis iškart pradėjo žįsti krūtį. Pienukas atsirado kažkur 2-3 parą, jo buvo daug, gydytojas patikrinęs krūtis sakė, kad pieno turėčiau turėti daug. Ligoninėje žindyti sekėsi gerai, buvo geras apžiojimas, iš ligoninės išėjome „ataugę” numestą svorį ir dar priaugome 50 g.
Grįžus namo prasidėjo sunkumai. Pienuko atsirado labai daug, srovė buvo labai didelė, o kai atleisdavo krūtinę, tai „švirkšdavo” net po 5-6 sroves… Mažylis springo, kosėdavo, pradėdavo verkti, taip prisigaudydavo daug oro, pradėjo nemažai atpylinėti, todėl pradėjau maitinti poza, kai mažylis ant manęs. Maitinu pagal vaiko poreikį, tiek, kiek jam norisi ir kada nori. Sekėsi gan gerai, kartais mažylis net pats atsirūgdavo. Tik vakarais būdavo sunkiau, niekaip neišeidavo įduoti krūties, tik priliesdavau prie jo, pradėdavo verkti ir spiegti. Bandžiau keistis pozas, šokinėti ant kamuolio, maitinti su raminančiais garsais, niekas nepadėjo, bet gal tai buvo augimo šuolis… Pirmą mėnesį priaugo 1350 g (nuo gimimo svorio).
Pirmo mėnesio pabaigoje labai suvargome, kai vieną dieną išėjome į lauką ir mažylis stipriai pradėjo verkti, namai buvo už 200 metrų, todėl iš karto bėgome namo. Mažylis pritraukė šalto oro, tris dienas buvo užkimęs balsiukas, raudona gerklytė, pradėjo „kištis” nosytė, todėl nuo tos dienos, eidami į lauką visada pasiimame čiulptuką, kad, jeigu vėl pradėtų verkti, bent spėtume grįžti namo be ašarų… Apsilankėme pas gydytoją ir ji mane apšaukė, iš kur aš sugalvojau, kad galima kūdikį maitinti ant savęs, sakė, kad aš sugadinau vaiko skranduką. O ir nosytė kišasi ne dėl slogytės, o dėl to, kad atpilant mažyliui to pienuko patenka ir į nosies gleivinę. Tiesa, nuo pat pirmų dienų mažylio liežuvėlis baltas.
Po apsilankymo pas gydytoją iš karto pakeičiau maitinimo pozą (sėdima padėtis arba guliu šonu). Vėl prasidėjo springimai, kosėjimai ir padaugėjo atpylinėjimų. Krūties neėmimas prasidėjo ne tik vakare, bet jau ir dieną. Žindymas tapo labai sunkiu. Jeigu valgo apsnūdęs, tada viskas būna gerai, o jeigu pasikeičiame pampersą ir einame valgyti, tik pridedu prie krūties, jis pradeda verkti, atrodo, kad kišu jam degantį deglą… Antrą mėnesį priaugo 700 g.
Šiai dienai situacija yra tokia: maitinu kūdikį pagal poreikį (maždaug kas 1-1,5 val. dieną ir kas 2 val. naktį), valgo trumpai, po 5-10 min., vakarais kartais valgo ilgiau, maitinu sėdomis arba atsigulus, srovė truputį sumažėjusi, krūtys pamažėjo (tikriausiai susinormalizavo pieno gamyba), beveik po kiekvieno maitinimo mažylis atpila, vieną kartą daugiau, kitą kartą mažiau. Jeigu valgo apsnūdęs, viskas būna gerai, jeigu ne, visada verkia, muistosi spiegia ir neima krūties, todėl tenka jį apgauti su čiulptuku… Prisidedu prie krūties mažylį, pradeda labai stipriai verkti, bandau nuraminti, jeigu niekaip nepavyksta, duodu čiulptuką, porą minučių pačiulpia, išspjauna ir tuomet pats gerai paima krūtį ir valgo.
Taigi prašau Jūsų pagalbos…
1. Ką daryti, kad nereikėtų naudoti to čiulptuko prieš valgymą? Labai skaudu, kai prisidėjus prie krūtinės mažylis nenurimsta, o pradeda verkti… Bandau įvairias pozas, nešioju, čiūčiuoju, niekas nepadeda. Jis riečia nugarytę, lošiasi atgal ir nieko nepavyksta…
2. Ar gali kūdikis labiau atpylinėti nuo vitamino D? Naudojame vandens pagrindu, nuo mėnesio laiko, po 2 lašiukus.
3. Kaip elgtis… Kadangi geriausiai valgo apsnūdęs, tai tik pabudus jam iš miegų kišu krūtį, tuomet valgo gerai. Panešioju stačią, gerai atsirūgsta, bet tuomet daugiau nieko negalime daryti, nes jis iš karto atpila. Gaunasi, kad mažylis net nepaguli ant pilvuko, nes jeigu guldyčiau ant pilvuko prieš maitinimą, keisčiau pampersą, mankštintumėmės, tai jis labai išalktų ir krūties visiškai neįkiščiau… O pavalgius viso šito negalima daryti… Jeigu atsikėlus iš miegų ir pavalgius laukiu ir nešioju apie valandą, o tik tada einame visą tai daryti, jis vistiek atpila ir pasidaro irzlus, nes jau pradeda vėl norėti miego, pradeda pykti, tuomet krūties vėl neima… Esu užburtame rate…
4. Gal reikėtų ištirti skrandį ir žarnyną, nes pavalgius, atsirūgus ir užmigus, jis pabunda iš miegų ir pradeda muistytis, raitytis, matosi, kad jam viskas sukyla į viršų… dažnai atpila nedaug, tik sau į burnytę ir viską nuryja… Vis kažką lyg kramto, kaišioja liežuviuką, matosi, kad jam nemalonu ir „neskanu“… Liežuviukas vistiek baltas, bet paskutinį kartą gydytoja sakė „na, o gal čia pienligė?“, ar gali tai iš tikrųjų būti pienligė, dėl to jis neima krūties? Bet kodėl tada ima čiulptuką ir kodėl gerai valgo apsnūdęs…?
Didžiausia problema yra krūties neėmimas (išskyrus po miego). Nenaudoju jokių kremų, kvepalų. Rūbus skalbiu su bekvapiu skalbikliu. Labai nesmagu, kai krūtis yra ne nusiramino „uostas”, o kažkas nemalonaus… Atrodo, kad kažką neskanaus jam kišu į burną… Labai noriu žindyti ir noriu, kad tas žindymas būtų malonus mums abiems…
Būsiu labai dėkinga, jeigu atsakysite.