Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Prašau padėkit… Esu neviltyje, bijau palūžti… Žindymas nėra toks, apie kokį svajojau. Planavau žindyti minimum iki metų, bet jau nebežinau, ką daryti… Mano berniukui 3 mėn. ir 2 savaitės (svoris auga gerai, per 3 mėn. beveik +3 kg). Tiesiogine ta žodžio prasme, jis nemyli/nemėgsta mano krūtinės. Išbandžiau jau turbūt viską: visas maitinimo pozas, šokinėjimą ant kamuolio/lovos, white noise, oda prie odos… Jis tiesiog neima krūtinės ir į ją net nežiūri, prilietus spenelį prie jo lūpų verkia… Jeigu guli, suka galvą, jeigu bandai pasiimti į poziciją, kad maitinti sėdom, pradeda spiegti… Valgymas dabar yra toks: pamaitinu po miego, kad būtų mieguistas, tada būdrauja apie porą valandų ir tada turiu jį vėl per ašaras, nešiojant, supant, dainuojant, sakant ššš, brrr garsus užmigdyti ir tada vėl mieguistą pamaitinti sėdint… Labai gaila, nes vaikas yra maitinamas ne pagal poreikį… Alkio ženklus rodo, čiulpia pirštą, čepsi, verkia, dejuoja, inkšti, bet tik bandant duoti papulį – dar labiau verkia, pyksta, nervojas, tada dar labiau nori valgyti… Tikrai nedygsta dantukai, pilvo neskauda, pienligės nėra… Tai tikrai ne augimo šuolis ir ne krūties streikas, nes viskas tęsiasi jau daugiau nei 3 mėnesius! Nuo grįžimo iš ligoninės viskas ir prasidėjo… Augimo šuolius jau turėjom ir tai buvo vienintelės mano laimės dienos, kai papulį ėmė be ašarų ir valgė visą dieną… Naktimis valgo kas 1,5 val., jeigu mieguistas, viskas gerai, jeigu pasikeičiam pampersą ir išsibudina, vėl viskas iš pradžių… Čiulptuką naudojam tik nuo kažkur 1,5 mėnesio ir tik tuo metu, kai reikia nusiraminti ir užmigti prieš valgymą… Ar kada nors bus taip, kad mano krūtinė jam bus nusiraminimas, paguoda, laimė? Toks jausmas, kad kišu jam deglą… Labai nenoriu maitinti mišiniu… Gal bandyti nusitraukti ir maitinti buteliuku (nors irgi nenoriu…)?

Su pasaitėliais viskas tvarkoje, apžiojimas geras… Pradžioje srovė buvo didelė, bet dabar jau  atrodo susinormalizavo… Ir kartais net atrodo, kad pradžioje jį erzina, kad nebėga didele srove ir reikia daugiau "padirbėti"…

Refliuksą įtarė, bet pakeitus vit. D sumažėjo ir atpylinėjimas… Gimdymas lengvas nebuvo, 24 val. sąrėmiai ir viskas baigėsi extra cp, kai neįsistatė galvytė… Kai būdrauja, žaidžiam su žaisliukais, guli ant pilvuko, keičiamės pampį, "šnekamės"…  Lauke miega  labai gerai, po porą val., namie nelabai ramiai miega, turiu šalia būti… Speneliai normalūs, neįdubę… Naktį tokia poza ir maitinu. Apžioja gerai. Jokių papildų ar vitaminų nevartoju. Krūtis prausiu tik vandeniu, o ir šiaip naudoju tik neutralų bekvapį muilą. Jokiais kremais nesitepu. 

Dabar visiškai nutraukėm čiulptuko davimą… Nujaučiu, kad gal biškį pagerės situacija…