Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Miela fialCo,

paskaičius jūsų mintis tiesiog nerandu prie ko 'prikibti'… Augat stulbinančiai gražiai, svorio jums tikrai netrūksta ir tuštinasi, šlapinasi pakankamai, tad nepanašu, kad mažoji kenčia dėl 'nevalgumo'. Kiekvienas vaikutis – indvidualus, visi skirtingų temperamentų, tad jei vienam kūdikiui reikia geros valandos-dviejų su pertraukėlėmis, kad pasisotintų ir vistiek svoris auga labai pamažu, kitas gi sugeba pasisotinti per 5-10 minučių ir auga kuo puikiausiai. Taip ir jūsų atveju – mažylė jau padvigubino gimimo svorį, kas yra labai gerai. Jokių mišinių ir jokios prievartos nereikia. Tiesiog isiklausykit į mažylės poreikius ir mėgaukitės miegu naktimis, tačiau neužmirškit, jog dar gali būti augimo periodų, kai mažylė norės dažniau prisiglausti prie krūties ir dažniau pabus naktimis – tai normalu, juk mamytės krūtys tai kurkas daugiau nei tik maisto šaltinis…Kūdikiams būtinas artumas ir mamytės dėmesys, šiluma… Visa tai gaudami mūsų maži Žmogučiai užauga sveikais ir savimi pasitikinčiai  :)

Tikiuosi, jog trečiadienio vizitas pas daktarę bus sėkmingas :) Linkiu gražaus ir sveiko augimo.

Taip, kadangi tarp žindymu gaunasi ilgesnė nei 5- 6 valandų pertrauka, natūralu, jog ciklas atsinaujina. :) Manau daugiau reikėtų stebėti kaip jaučiasi mažylė – ar ji pakankamai guvi, aktyvi, energinga; pavalgiusi rami, šypsosi, ar gerai vystosi?
Nuo maždaug 4-6 gyvenimo savaitės daugumos kūdikių tuštinimosi 'įpročiai' pakinta – normalu, jei tuštinasi bent 1 kartą per 10-12 dienų, tad jei išmatos geltonos, gana skystos konsistencijos – dėl to tikrai neverta pergyventi. Mamytės Pienas puikiai suvirškinamas. Be to juk dabar vasara, vaikučiai dažniau nori tiesiog atsigerti, o ne prisikimšti pilvuką. Tai taippat gali įtakoti svorio augimo rezultatą.

Lauksim naujienų, tačiau, kad ir kokios jos bebūtų, pati mamytė geriausiai supranta savo vaikelį (ne daktarė ar kt. visiškai svetimas žmogus, matantis vaikutį kartą per mėnesį).

Dar papildysiu, kad turbūt gi vaikelis ir juda jau daugiau nei pirmaisiais mėnesiais: stiprina raumenukus, didina jų masę, taip rengdamasis laukiantiems naujiems judėjimo iššūkiams. Gal po kūdikiškais riebaliukais to kol kas ir nelabai matosi, gal to svorio kol kas ir lyg ir mažiau, nes šiam procesui sunaudojama daug energijos, nelabai lieka, ko atsidėti atsargoms, bet ateitis turėtų būti šviesi, raumenys dar parodys, kas čia ko vertas ir kas kiek sveria ;)

Na o mamai beliks su šypsena prisiminti savo nerimą ir minėti šias dienas, kai tiek svėrė, geru žodžiu :) Tikrai dar  turėsit progos tą priaugusį svorį pajusti ;) Nei vienai dar turbūt nepavyko nuo skaudančios nugaros ir nutirpusių rankų išsisukti. Gera naujiena tik ta, jog augant vaiko raumenų masei, atitinkamai stiprėja ir mamos. Taigi gyvenimas yra tikrai, kaip Prada ir minėjo: pats profesionaliausias, pats švelniausias ir efektyviausias treneris. Griežtas, bet rezultatai visada tik patys geriausi.

P. S. Apie kairiosios krūties paslaptį, kaip kokia Mis Marpl, galėčiau paspėlioti, bet manau, jog tai būtų bereikalingas visų energijos ir laiko švaistymas ( o kas gi žino, kiek ten mums jo likę ;), taigi manau, jog reikia tiesiog veikti daug nemąstant: duoti vaikiui, ko jis nori, o taip pat krūčiai, jei blogai jausis taip apleista, tada jau versti ją gelbėti pačiam, kad taip pridirbo mamai. Tegu tikrai mėgaujasi dešine, juk jei ji viena darbo neišveš, duos žinoti. Pabus alkanokas pusdienį- turės kairiosios atsiprašyti ir vėl priversti gaminti jam vakarienę. Svarbiausia būti truputį egoiste ir nesikišti, kur ne tavo darbas, sugebėti atskirti, kur tavo (nors manau, jog viską, kas jūsų galioje prieš rašydama jau išmėginote). O visų svarbiausia, netikėti, jog vaikas yra toks bejėgis padarėlis, jog nesugeba savimi pasirūpinti. Va gi ir atsisako tos krūties kažkodėl, elgiasi taip, kaip jam geriausia, nesukdamas sau galvos, ar čia mama jaudinsis, ar įsižeis. Gal kokie dantukai jau belendą, dirgina labiau tą pusę, gal pilvelis geriau jaučiasi ant kairio šono mažiau spaudžiamas ( jums jei kada rūgštys kils prisiminkite, jog skrandžiui mieliausia tuomet tokia pozicija, jei jau jį nuskriaudėte persivalgiusi). Eksperimentuoja, ieško patogiausios pozos tuo metu ir tiek. Gal viskas greitai pasikeis. O jei bijote, kad jis kentės alkį ir apie tai neduos sužinoti ne tik jums, bet ir visam rajonui, prisiminkite vieną atliktą eksperimentą: operos solistai, daugybę metų treniravę savo dainavimo techniką turėjo pripažinti kūdikio pranašumą. Jis garsą išgauna visu kūnu ir gali jį tęsti kelias valandas su nedidelėmis pertraukėlėmis. Tai čia tuo atveju, kai jam kažkas nepatinka, kažkoks jo poreikis nepatenkinamas ar patenkinamas jam nepriimtinu būdu. Pagalvokite, kaip jis kovotų tada, kai kiltų pavojus jo gyvybei dėl maisto trūkumo? Žinoma, niekada iki to greičiausia nebus prieita, tiesiog taip sakau, kad būtumėte visiškai rami ir drąsiai duotumėte viskam laiko bei nebijotumėte, jog įvyks kažkas baisaus ir nepataisomo. Apie mūsų klaidas vaikai informuoja labai aiškiai ir akimirksniu ;) Sėkmės!

Pranešimas redaguotas 11:04 am – lapkričio 28, 2013 Mamulė Mū

Mieloji,

Taip, jaučiate teisingai: jūsų mažylei šiuo metu pieno tikrai gali būti, kad nepakanka (tiesa sakant, labai nustebčiau, jei nepaisant visko kiek jums tenka patirti: lakstyti, klausytis, skaičiuoti, vykdyti nurodymus…, jis lietųsi laisvai, kaip niekur nieko, nuostabu, kad apskritai dar jo turite). Ir dėl ateities nerimaujate, manau, ne be pagrindo. Pieno gamybos sumažėjimas jį ėmus maišyti su mišinuku gali būti dar pati mažiausia blogybė, jei ir toliau bandysite vadovautis panašia logika, kaip iki šiol. Rašau taip tiesiai šviesiai, nes pati esu perėjusi tą visą gramų, pientraukių, specialistų pragarą, todėl ne siekiu jus pasmerkti už tai, kaip mąstote ir jaučiatės šiuo metu, ne norėdama pasipiktinti sistema, tarsi specialiai skirta apsunkinti mamoms gyvenimą (labai gerai suprantu ir medikų poziciją), o tiesiog norėdama jums padėti viso to išvengti. Šiaip žmogui siūlyčiau rinktis pačiam ir pačiam prisiimti atsakomybę už pasekmes, tačiau, kadangi matau, jog savo laiške esate pati užkodavusi laukiamą atsakymą, jog kreipėtės būtent į šį forumą (maždaug irgi numatydama, ką galite išgirsti),  jį jums tokį ir duodu. Duodu jums oficialų leidimą atsisakyti savo sprendimo įsigyti tą papildiklį :) Nes tai nėra geras sprendimas. Jau vien todėl, kad jis yra pagrįstas ne racionalumu, o nerimu ir baime, noru įtikti. Kam? Medikams, kuriais net nelabai pasitikite? Kam gi tada dar būtumėte kreipusis čia. Patarimas ateičiai: ieškokite pediatro, kuris jus įtikins…arba, jei tokio nerasite ;) tiesiog rečiau bendraukite, kreipkitės tik su rimtu reikalu ar kokiu formalumu ir tik į tai koncentruokitės. Valdykite situaciją!

O dabar dėl baimės ir nerimo, trukdančio jums šiuo metu mąstyti racionaliai. Ieškokite būdų su jais tvarkytis, nes tokio įgūdžio ateityje auginant šį vaiką prireiks dar ne kartą. Įsivardinkite tai sau vienu iš gyvenimo prioritetų ir tikslų. Kodėl sakau, kad negalite sveikai mąstyti, kad baimė blokuoja ne tik jūsų sprendimo priėmimo įgūdžius, bet ir pieno gamybą, kad mintys rodo savo galią materializuotis, nes štai jau visiems jus beveik pavyko įtikinti, kad pieno trūksta: išduoda ir pientraukis, ir rankos ir net jūų pačios kūnas, net jūsų kūdikis ir tas su visais susimokęs ;) Žiūrėkit, kaip mąstytų žmogus iš šalies, kurio suvokimo neiškreiptų emocijos: ar protinga taip dažnai sverti vaiką? Juk visuose dietų puslapiuose rašoma, kad svoris dienos bėgyje svyruoja? O savaitės? O prieš pasituštintant? O ar suvalgomo maisto kiekis per pusryčius ir vakare yra taip pat vienodas? Ar skiriasi jo kaloringumas? Ar visų žmonių kūno sandara, nulemta genetiškai yra vienoda? Dabar dėl maisto trūkumo: Ar tikrai svoris jį parodo tiksliausiai? Bet tai kodėl tada vaikas, kuris tarkim, kad badauja, tuomet dieną naktį neklykia reikalaudamas jam gyvybiškai svarbaus davinio? Negi jis taip jau mandagiai, nenorėdamas mamytės įžeisti ir leistų jai išsisukti? Kodėl gi tada tas rupūžiokas tada staugia kaip skerdžiamas dėl tokio menko nieko kaip jam nepatinkantis išrengimas prieš maudynes? Ar jis tikrai toks kvailas bejėgis padarėlis? O aš pati? Negi taip jau tikrai nieko nesuprantu? ( detaliau apie save galite pasiskaityti mano rašinėlyje ;) "Kas tu esi?")

Pasvarstykite. Ir darykite ateinančias dvi savaites tai užsidarę nuo visų dviese su savo mažyle, susipažinkite su ja: juk visi vizitai po gydymo įstaigas jums dar greičiausiai neleido to padaryti, ilsėkitės lovoje ištisas dienas, pajuskite, koks galingas jūsų kūnas išnešiojęs ir pagimdęs šią gyvybę, pajuskite, kaip jis veikia ir pasitikėkite. Minėjote, kad turėjote sveikatos problemų, todėl jums tai padaryti dar svarbiau, būti jam atidesnei, rūpestingesnei ir labiau išklausyti, ko jam reikia. Nebeleiskite niekam jūsų blaškyti. Jei kas bus iš ties negerai dėl mažiukės augimo, tikrai pajusite, juk būsite su ja susipažinusi, nuolat stebėsite. Be to atrasite, jog turite galingą mamos nuojautą. Pasisversite, jei bus neramu vistiek. Už kokio mėnesio. Juk visiems geriems dalyjams, kad jie augtų ( tame tarpe ir jums, kaip naujai gimusiai mamai) reikia ramybės, šilumos…ir laiko 

Sėkmės!

Sveiki,

Svorio, sysiukų ir kakučių užtenka, tai būtų labai keista, jei trūktų pienuko. Dažnai žindant krūtys nespėja pritvinkti, dėl to ir atrodo minkštokos, viskas čia gerai. Pienukas juk gaminasi nuolatos. Per mėnesį reikia priaugti minimum 500 gramų nuo žemiausio svorio. O Jūs jau dabar tiek priaugę ir net daugiau. Be to, vaikučiai auga šuoliais, todėl paprastai tikslingu laikomas tik kas mėnesinis svėrimas. 

Kad daug miega ir iškart užmiega pradėjęs žįsti galėtų būti vienas iš nusilpimo ženklų, jei būtų dar kokių kitų požymių. O dabar… Gal tiesiog vaikučiui per karšta? Šiaip kai kurioms mamoms pasiseka ir pirmą mėnesį vaikai miegaliukai būna :) mano antras vaikelis toks buvo. Tik valgyt (iki 10 minučių žįsdavo max) ir miegot. Dabar jau metukai, užmigdyt neįmanoma :)

Žindykit ir tokiai pagal poreikį, bet nedarydama ilgų pertraukų. Viskas bus gerai :) 

Sveika. Pritarsiu Magnolijai, tikrai nėra jokio reikalo panikuoti. Svoris auga puikiai, ir visa kita irgi gerai. Ovdar ir visa savaitė iki tikslingo svorio paskaičiavimo, tai per ją tikėtina kad dar svorio priaugs. Minimalų mėnesinį prieaugį jau prieaugote ir dar su trupučiu. :)

Sveiki,

Nesijaudinkite, greičiausiai tai tik atsitiktinumas. Kūdikių svoris auga šuoliais – vieną savaitę gali nieko nepriaugti, kitą daug, tikslingas yra kas mėnesinis svėrimas/skaičiavimas. Taigi per pirmą mėnesį priaugote 868 gramus, o per antrą 630 gramų – 500 gramų minimalaus mėnesinio prieaugio limitas peržengtas, tad viskas puiku.

O nuo kada suretėjo tuštinimasis? Nuo 6-8 (o kai kur sakoma ir 4) savaitės žindomam kūdikiui nesituštinti leidžiama iki 10-14 dienų. Mamos pienelis lengvai įsisavinamas, tad nelieka ką šalinti.

Kodėl naudojate klizmutes? Ar tikri būtina? Geriausia pagalba vaikučiui pasituštinti yra pilvuko masažai. Tinkamai ir dažnai darant bei nesant rimtų nesitutuštinimo priežasčių, per 24-48 valandas tikrai "prišauktumėte" pasituštinimą.