Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai zindyk.lt Internetinė svetainė gimsiančio kūdikio laukiančiai ir jį auginančiai šeimai

Sveiki, 

Norėčiau jūsų patarimo ar pasidalinimo. 

Mano kūdykis dabar 10 mėn ir paskutinį mėn priaugo per mažai svorio. Gimęs buvo3.4kg 10mėn kai svėrėmės buvo 8,5kg. Gydytoja sakė per mažai ir dar kritęs hemoglobinas. 

Su primaitinimu sekasi sunkiai. Atsisako kieto maisto. Pati maitinu dieną 2-3k. Ir naktį pagal poreikį irgi 2-3k. Kaip suprantu kūdykus turėtų gauti papildomo maisto, deja, tas labai sunkiai įgyvendinama, tik truputi įsiūlau košės ar kokio sausainio. 

Gal kam panašisi yra buvę, ką darėt dėl primaitinimo. Kaip pavyko atsisakyti krūties. 

Dėkui 

Brigita

Sveiki, o kodėl norite atjunkyti? Žindymas niekaip nesusijęs su primaitinimo ar mažo svorio problemom. Gydytojai gali leisti taip manyti, gali daryti spaudimą, bet nereikia į tai reaguoti. Tai, kad kūdikis nuo pusės metų yra pradedamas primaitinti, beveik nieko nereiškia, nes tas maisto kiekis labai mažas, ir motinos pienas dar iki metų lieka pagrindiniu maistu. Pabandykite duoti virtų ar žalių tarkuotų morkų. Jos yra saldžios, gal primins mamos pieno saldumą. Aš savo tris vaikus pradėjau primaitinti nuo morkų. Ir daug jie jų suvalgė. O sausainių tai neduokit. Geriausia daržovių tyrelės (vienas maniškis labai mėgo moliūgų), po to kruopų, dar labai mėgau maišyti pavyzdžiui grikius su morkom. Manų nedaviau, jos bevertės. O hemoglobinas kūdikiams visai kitoks, nei vaikams. Iš vieno tyrimo nereikia panikuoti. Reikia tęsti žindymą, žaisti su tyrelėm (siūlyti maistą, kai gera nuotaika), ir pritariu, kad reikia pačiai išsitirti hemoglobiną. Jei pas jus žemas, stenkitės pagerinti savo mitybą. Sėkmės. Ir žindykite kuo ilgiau ir kuo dažniau. (Aš savo mažylį žindžiau iki 3 metų)

Pranešimas redaguotas 1:35 pm – sausio 11, 2017 Raimonda.812

Literatūroje rašoma, kad prieš žindymą. Bet aš darydavau visaip. Jei vaikas reikalauja pienuko, verkia ar yra neramus, tai kaip aš jam įsiūlysiu košę. Pažindau kažkiek ir, jei neužmigo, siūlau košės. 

 Trečią vaiką tai pradėjau primaitinti gulintį. Pasiguldydavau ant stalo (to geriau nedaryti, nes gali nukristi) ar lovos, pasidėdavau šalia dubenėlį, ir tada visaip linksmai kalbindama ir keldama jo nuotaiką "kamšydavau" košytę į burnytę.

O dėl medikų tai turiu daug karčios patirties. Reikia aiškiai žinoti, kad vaikui geriausias maistas, skystis, vaistas, paguoda, pagalba ir visoks išsigelbėjimas yra mamos pienas. Ar jis sveikas, ar serga (ypač kai serga), ar diena, ar naktis, ar namai, ar ligoninė, ar ramus kampelis, ar triukšminga vieša vieta, ar patogu, ar nepatogu,- niekas neturi ir negali pakeisti šios nuostatos. Man daug teko pakovoti su medikais, daug išplėstų ir smerkiančių akių pamatyti. Bet laikui bėgant pasidariau kaip uola. Jei labai sunku su jais ginčytis, tai pasakykite, kad vadovaujatės pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Tai bus svarus argumentas.

Aš net pati sirgdama visada maitindavau. Išimtis buvo tik kai mane išvežė į reanimaciją dėl erkinio encefalito (tada baigėsi 1 m. 8 mėn. dukrytės žindymas). Bet net ir susirgusi, kol dar nebuvau ligoninėje ir nežinojau, kas man darosi, visą savaitę iki reanimacijos maitinau. Paskutinę dieną man buvo 40 laipsnių, bet vis maitinau. Dar teko sirgti inkstų uždegimu, gripu, mastitu, roto virusu, gulėti ligoninėje su vestibiulinės funkcijos sutrikimu (kadangi sūnui buvo dar tik 6 mėn., mus paguldė kartu, iš vaikų skyriaus į neurologinį atvežė vaiko lovelę), ir niekada nė akimirkai nesutriko žindymo procesas. Aišku, sirgti žindant yra baisi kančia, nes negali ramiai sirgti, negali ilsėtis, negali susitelkti į save ir savo ligą, negali vartoti bet kokių, dažnai geresnių, stipresnių vaistų, negali sau padėti. Tada labai labai svarbi yra šeimos pagalba.