Sveiki,
Jūs viską labai šauniai darote. Kaip šaunu, kad vaikutis tiek priaugo! Kas tiems gydytojams darosi – arba per mažai, arba per daug svorio. Na negali juk visi vienodai priaugti. Vaikučiai individualūs visais atžvilgiais. Jeigu mažylis sveikas, tikrai nepermaitinsite, galite būti rami. Permaitinimas gresia tik iš buteliuko geriantiems "privalomas" normas, taip ištampant skrandukus.
Žinau, kaip gali būti sunku ir kaip greit gali apnikti abejonės, kai vaikelis kiaurą parą prie krūties. Kartais taip būna. Kartais augimo šuoliai išsitęsia (jų buvo jau trys Jums – 2,3,6 savaičių, artimiausias laukia 3 mėnesių) ir apskritai visas tas laikotarpis atrodo kaip vienas didelis augimo šuolis.
Nesisielokite dėl lavinimo. Ketvirtasis trimestras (ty, pirmi trys mėnesiai) reikalingas kūdikiui apsiprasti šiame pasaulje. O kaip geriau tą padaryti, jei ne mamytės glėbyje? Nuo pat pirmų dienų mes mezgame su savo vaikais ryšį. Nėra nieko svarbiau. Bet kokiu atveju toks mažylis gali sutelkti dėmesį daaaar labai trumpai, ištaikysite kelis momentus per dieną ir užteks. Tegul vaikutis pats parodo, kada ko nori. Jie iš prigimties smalsūs ir nori mokytis, tikrai pasiųs signalą, kai nuobodžiaus.
Kai žįsdamas pradeda mesti krūtį ir vėl ieškoti, gali būti, kad nori atsirūgti. Taip pat gali būti ir kad nori kitos krūties. Jei pirmąją ilgai žindo ir ištuštino (taip taip, ji niekada nebūna visiškai tuščia, bet nežinau, kaip kitaip išsireikšti), o davus antrąją nurimsta ir toliau tvarkingai žinda, matyt, to ir norėjo :) paprastai rekomenduojama nepersistengti su krūtų kaitaliojimu, kad neaptingtų vaikelis traukti riebųjį pienelį, bet tokiomis situacijomis, kaip augimo šuoliai ar koks užėjęs vienkartinis alkanumas, tikrai galima (ir patartina) duoti antrąją krūtį. O esant reikalui netgi vėl vrįžti prie pirmosios.