Diskusijos

Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis. Visi atsakymai dalyvauja Žindymo Patarėjų KONKURSE
Prisijungęs naudotojas: Svečias Prisijungti Nariai
Please consider registering


Pamiršote slaptažodį??

Ieškoti forumuose:


 






Wildcard naudojimas:
*    atitinka ivairaus ilgio raidžių kombinaciją
%    atitinkantys tiksliai vieną raidę

NaudotojasĮrašas

3:03 pm
lapkričio 10, 2014


Viola_mal

Narys

įrašai4

Sveiki,

 

Mūsų pirmajam sūneliui dabar 1 m. 11 mėn. Mes vis dar labai godžiai valgome MP. Sūnelis eina į darželį, tai pienelį valgo gryžęs ir naktį, savatgalį valgo ir dieną. Nesenai sužinojau, kad laukiuosi. Ir iškilo klausimas kaip ilgai galiu maitinti mūsų pirmąjį sūnelį, kad nenuskriausčiau pirmojo. Visuomet svajojau, kad su žindymu atsisveikinsim natūraliai ir lengvai, tiesiog vieną dieną jis pienelio nenorės. O dabar nžn kaip man elgtis, iki kada galiu maitinti?

3:54 pm
lapkričio 10, 2014


katiara23

Narys

įrašai768

sveika. maitinti galite, kad ir iki gimdymo, jei viskas gerai. nestumas ir maitinimas vienas kitam netrukdo, jei nera problemu su gresianciu. mamos ismaitina iki gimdymo ir pagimde dar ir abu maitina. daznai vaikuciai patys atsisako pienuko apie 20 nestumo savaite, del pakitusio pienuko skonio. sekmes nesiojant mazaji stebukleli. :)

1:56 pm
lapkričio 11, 2014


Dudi

Narys

įrašai108

Galite maitinti visą nėštumo laikotarpį, o gimus kūdikiui, galite toliau maitinti abu. Nėštumo metu keisis pienuko skonis ir kiekis, gali būti kad bus etapas, kai pienuko visai nebus. Kaip reaguos jūsų sūnelis sunku pasakyti, nes kai kurie kūdikiai patys atsisako pieno dėl pakitusio kiekio ar skonio, o kiti žinda ir tuščią krūtį. 

Nepamirškit nėštumo metu pasirūpinti savo poilsiu ir visaverte mityba, kad ir jūsų pilvuke esančiam kūdikėliui visko užtektų ir vyresnėlis su pienuku visko gautų ir dar kad jūsų pačios organizmui nieko nepritrūktų.

Jeigu rasite laiko ateityje pasidalinkit savo istorija, nes esu įsitikinusi, kad daugiau mamyčių čia norėtų sužinoti kaip gi viskas iš tiesų klostosi maitinant du vaikučius. Sėkmės :)

1:51 pm
sausio 9, 2015


nauja_mama

Narys

įrašai4

Sveiki, ir man tai labai aktualu… Mano sūnui 2 m. 1 mėn., laukiuosi antrojo. Ir… Nežinau, kaip iš pirmagimio "atimti" krūtį… Žinda jis prieš miegą (dienos ir nakties) ir naktį. Jei ne komplikuotas pirmasis nėštumas, žindyčiau turbūt ir galvos dėl to nesukčiau. Bet pirmagimis gimė 33 sav., visą nėštumą labai susitraukinėjo gimda, kas baigėsi placentos atšoka, baisiu kraujavimu ir skubiu CP… Labai bijau, kad ir šįkart tai nepasikartotų, o juk žindymas tik dar labiau skatina gimdos susitraukimus…

Labai gaila pirmagimio, jam krūtis – kaip ritualas, atsigula, užsikloja ir "papo nioji". Kiekvieną dieną sau pasakau, kad jau viskas, kažką darysiu, neduosiu, bet ateina metas migdyti ir suskystu… Nežinau nei nuo ko pradėti, nei kaip, nei ką… Kaip susitarti? Jei bandau sakyti, kad nėra, neduosiu, prasideda pykčiai, žviegimas, naktinių draskymas. Šiaip dieną neprašo, nebent serga.

Mamytės, padėkit, pasidalinkit receptu, ką daryti, kaip gražiai atjunkyti? Nė už ką nežvigdysiu vaiko vieną dieną tiesiog neduodama jam žįsti. Tai būtų didžiulis stresas tiek jam, tiek man, tiek ir negimusiam mažyliui… Noriu pamažu atpratinti, taip nežalodama vaiko ir, galų gale, savo organizmo (noriu, kad pienas nustotų gamintis pamažu, kad nereiktų pritvinkusiomis krūtimis vaikščioti)…

5:20 pm
sausio 9, 2015


katiara23

Narys

įrašai768

sveika. nusiraminkit, antrasis nestumas nebutinai turi buti komplikuotas. kol gydytojai nemato nieko blogo zindyti galite. 

galit bandyti vaikuti migdyti ne jus, o vyras. mieguciui taip pat vyras suruosti. gal po truputi iprastu ir be pienuko uzmigti?

8:00 pm
sausio 31, 2015


magnolija

Narys

įrašai642

Miela nauja_mama, nežinau, ar dar beužsuksit ir pamatysit mano žinutę, tikiuosi taip :)

Esu gana panašioje situacijoje. Pirmagimiui 2 metai ir 2 mėnesiai, nėštumui eina trylikta savaitė, naktimis tebesitęsia žindymo maratonai. Man jau gana, tačiau vaikui – ne. Net labai ne. Anądien man pasakojo, kad labai mėgsta pieniuką, kad pieniukas braškinis (jam nėra nieko skaniau už braškes) ir kad niekada niekada nenustos jo gerti…

Mano nėštumas nėra komplikuotas. Tik tiek, kad ilgą laiką kankino baisūs pykinimai ir vėmimai ir drastiškai krito svoris. Šeimos gydytoja, aišku, liepė "baigt juokus", bet prižiūrinti akušerė kažkaip didelės problemos iš žindymo nepadarė. Jums būtinai reikėtų pasišnekėti su ginekologe, galbūt kol kas tikrai nėra pavojinga žindyti. Nepamenu tiksliai, bet iki kažkurios savaitės gimda yra nejautri žindymo metu išsiskiriančiam oksitocinui, tai ir pavojaus kaip ir teoriškai neturėtų būti. Nors suprantu, kad rizikuoti nesinori.

O dabar apie receptą. Esu girdėjusi ne vieną sėkmingą istoriją, kai mamai pavyksta susitarti su vaiku. Priklausomai nuo situacijos, pasako kažką tokio, kad "mamytei reikia vaistukų ir pieniuko nebebus", vaikas truputį papyksta, paverkia, bet susitaiko ir tiek žinių. Dar viena mama pasidalino tokiu įdomiu būdu – užsiklijuoti spenelius lipnia juosta, kad nepavyktų pažįsti, bet nežinau, ar kiekvienas vaikas ramiai į tai reaguos. Galiausiai, manau, kad gan lengva nujunkyti, kai būna likęs tik maitinimas prieš užmiegant, bet va kai kiaurą naktį tebežinda, ką tada daryti…

Aš sau buvau užsibrėžusi, kad kantriai lauksiu 20os nėštumo savaitės. Sako, jog tuomet pieno liaukos pradeda ruoštis priešpienio gamybai ir keičiasi pienuko skonis, kartais net visai jis pradingsta ir vaikai natūraliai atsijunko. Labai tikiuosi, kad mums taip ir bus. O jei ne, tai atsarginis planas vasarą įkalbinti vaiką panorėti eiti miegoti nakčiai pas senelius (bent jau manasis su netoliese gyvenančiais uošviais labai puikiai sutaria ir manau, kad įkalbinimas bus vienas juokas), žinoma su sąlyga, kad daugiau jokio pienelio. Žodžiu, ketinu "bėdą" permesti anytai Embarassed Galvoju, šansai neblogi, nes kai dabar pas senelius būna dieną, tai jį be didesnio vargo ten užmigdo, ko labai dažnai man namie net su krūtim nebepavyksta padaryti.

Aišku, belaukdama aš jau kurį laiką bandau vis kaip nors susitarti ir tuos žindymus bent jau sumažinti. Ką esame išbandę:

  • migdo tėvelis – be šansų. Tėvelis gali stengtis kiek įmanydamas, iš pradžių galvojo, kad tiesiog skaitydamas ilgai ir nuobodžiai užmigdys, bet ateina toks momentas, kai vaikas supranta, kad viskas, akys merkiasi, nieko nebus, ir pradeda šaukti mamą. Jei mama neateina, ašaros. Ir taip eskaluojasi iki isterijos.
  • dieną tariamės, kad dideliam berniukui pieniuko nebereikia – dieną susitariam, bet naktį susitarimo nesilaiko. Atėjus vakarui vėl reik pieniuko ir jokių derybų. Vyras sako, kad gal ilgainiui kasdien po kelis kartus "užprogramuosim", kad nebereik. Na, gal, bus matyt. Bet jau kokius tris mėnesius taip programuojam ir nieko.
  • bandom tiesiog praleisti vieną žindymą vidury nakties, o ne nutraukti visus žindymus iš karto -  šiek tiek pavyko. Pirmą naktį ėjosi gerai. Kažkada apie 4ą nakties pabudusiam vaikui pasakiau, kad mamytė labai pavargo ir kad pieniuko dabar bus tik ryte, o dabar miegosim be pieniuko – aš jį paglostysiu, apkabinsiu, padainuosiu lopšinę. Paniurzgė truputį, paverkė truputį, bet po kelių minučių… užmigo! Greit pabudo, pakartojom viską, miegojo gal iki 6ių, tada jau vėl gavo pieniuko. Apsidžiaugiau. Deja, per anksti. Antrą naktį užmiega glostomas, man pavargsta ranka, patraukiu – pabunda ir verkia, ir taip gal 100 kartų, kol susinervinus daviau to pieniuko, nes na aš irgi noriu pamiegot… Gal geros nuotaikos ir geresnės sveikatos būdama kažkada vėl pabandysiu. Matau privalumą tokį, kad vaikas labai mieguistas ir kol neišsibudino, tol nėra labai pajėgus ginčytis ir lengviau pasiduoda glostymui, apkabinimui.

Žodžiu, gerų žinių neturiu… Jei ką išmąstysit, būtinai papasakokit! Labiausiai tai man norėtųsi vaikui pasakyti, kad "mamytės pilvelyje vaikiukui irgi reikia pieniuko, todėl Tau jo nebeliko", bet galvoju, kad tik be reikalo sukursiu priešpriešą. Juk ir taip greičiausiai bus pavydo scenų.

9:49 am
vasario 1, 2015


katiara23

Narys

įrašai768

magnolija pamasciau as cia taip, nors ir nesusidurusi su tokia situacija. o jeigu bandytumete pradzioj kalbetis su vaikuciu kad vat pilvelyje gyvena sesute ar broliukas, kad jis dar maziukas ji reikia taip pat myleti. o veliau kad mazesniam taip pat reikia pienuko ir turi dalintis su mazesniais. gal ne taip skaudziai ir paskui reaguotu, o gal ir atsisakytu pienuko. gal mazdaug supratote ka norejau pasakyti :)

3:17 pm
vasario 2, 2015


Dudi

Narys

įrašai108

Mes irgi jau apie antrą vaikelį pagalvojam, bet vis "nukeliam" tas mintis, nes esam labai panašioj situacijoje kaip magnolija – dieną viskas kontroliuojama, o štai naktį vaikui pienuko labai reikia, taip pat nakties miegas neramus dėl esamų alergijų….kartais svarstau ką reiktų daryti jeigu vienu metu abu nubustų ir norėtų pienuko? Nesinorėtų skriausti nė vieno vaikelio.

Dėl to kalbėjimo su vaiku ir aiškinimo kad kitam vaikučiui reikia pienuko, tai manau, kad nieko gero gali nesigauti, nes tokio amžiaus mažiukas tiesiog nėra pajėgus to suprasti, jis mato tik save ir tik savo poreikius. Kaip ir minėjo magnolija, netgi galima iššaukti priešpriešą, kurios tikrai mažiausiai norisi. 

Esu skaičiusi apie tokį "pasakos metodą", kurio esmė maždaug tokia: kartu su vaiku sukuri pasaką apie jį, geriausia ant kokio didelio lapo, priklijuoji nuotraukų nuo jo gimimo iki dabar, parašai koks jis buvo, ką valgė, ką kada išmoko daryti, kaip po truputį augo ir pan. Kiekvienoje augimo stadijoje reikia akcentuoti kaip jam reikėjo vis mažiau pienuko ir kad vieną dieną jo nebereikės visai. Svarbu vaiką įtraukti į šitą procesą, skaityti pasaką kasdien ir pasak šio metodo sumanytojų, vieną dieną vaiko pasamonėje užsifiksuos, kad to pienuko jau nebereikia, nes jis užaugo ir pan. Manau, kad net jeigu tai ir neveiksminga, tai pabandyti vistiek verta, nes visai įdomus žaidimas gali gautis, o gal netgi mėgstamiausia asaka prieš miegą :)

Seksiu šitą temą :)

1:13 pm
vasario 5, 2015


magnolija

Narys

įrašai642

katiara23, dėkui už patarimą, bet bijau, kad savo vaiko subtilybėm neapgausiu, jis vis viena girdės esmę – mažasis broliukas/sesutė atima iš jo pienuką… Esu ir prisiklausius, ir realybėj prisižiūrėjus, kaip atrodo, kai vyresnėlis pavydi jaunesniam – geriau jau nereikia :)

Dudi,

Nežinau, kaip būtų iš tiesų, jei abu vienu metu prašytųsi. Norisi tikėti, kad tada galėtų tėvelis ateiti į pagalbą ir kuriam laikui pirmagimį paramintų, pakol mažylis pasisotintų. Na, ir kad vyresnėlis leisis tėvelio raminamas. Maniškis kol kas leidžiasi. Kai mane prispaudžia tualeto reikalai naktį ir vaikas įsikabinęs krūties, kviečiuosi vyrą į pagalbą. Vaikas sako, kad vienas bijo būti. Pasišneka jie abudu, kol aš ateinu. Apie užmigimą, aišku, nėra nė minčių…

"Pasakos metodą" kažkokiam bloge teko matyti kaip sėkmingai pavykusį. Gal kada pabandysim, nežinau, o kol kas mano vaikas šaukia "neeeee!", jeigu paklausiu "ar Tu jau didelis berniukas?". Kažkada vyras leptelėjo, kad pieniukas tik mažiukams, tai jis dabar ir nori būti tas mažiukas, kad gautų pieniuko :)

***

Dar vis suku galvą, kaip naktį pritaikyti "sąžiningų mainų" metodą. Jei reiktų atsisakyti dieninių žindymų, tai variantų n. O ką naktį daryti? Kol kas kartais pasiūlau vandenuko. Bet iš to maža naudos – tik tiek, kad tada trumpiau žinda, pakol užmiega. Matyt, vis tik, ištrokšta. Aš pati irgi naktį keliuosi atsigerti, dabar žiema, šildymas, sausas oras, kažkaip džiūsta gerklė. Ir vis pagalvoju, kaip čia viskas baigsis, kai prasidės pratinimas ant puoduko – ir taip jau panašu, kad reiks daaaaaauuuuuug kantrybės su mano vaiku, tai vandenukas naktį situacijos nepagerins.

4:17 pm
vasario 5, 2015


Dudi

Narys

įrašai108

Magnolija, O nebandėt savo sūnui pristatyti kokį nors naują draugą? Na, kokį meškiuką ar pan. Kažkur skaičiau, kad galima pasiūti kąnors iš savo kokio nors rūbelio, kurį vaikas pažįsta, kartu jame paliekant ir savo kvapą. Arba nupirkti naują, bet kurį laiką panešioti jį arti savo kūno arba netgi įlašinti lašelį kitą pienuko, kad mažylis jaustų kvapą. 

Arba, gal jūsų vaikas turi kokią nors kitą maniją, apart pieno? Pvz. manasis pamišęs dėl plaukų, tai kartais užmiega glostydamas juos. Viliuosi, kad gal kadanors man tai išeis į naudą :) gal ir jūs kąnors tokio atrastumėt?

5:34 pm
kovo 24, 2015


magnolija

Narys

įrašai642

Na ką gi, mano žindymo dienos baigėsi kuriam laikui… Nėštumo pykinimai ir blogumai mane taip išsekino, kad prieš gerą mėnesį atsidūriau ligoninėj. Taigi teko žindymą nutraukti kone bjauriausiu būdu – vieną vakarą vaikas staiga nebegavo nei pieniuko, nei mamytės… Aišku, stengėmės situaciją sušvelninti, viską paaiškinti, vaikas po vakarienės atvažiavo manęs aplankyti, atsisveikinom. Bet ašaryčių išvengti vis tiek nepavyko.

Kai po keturių dienų grįžau namo, mažius nebesileido tėvelio migdomas. Pieniuko karts nuo karto paprašydavo naktį atsibudęs, negavęs sureaguodavo visaip, bet kažkokių itin emocingų nutikimų nebuvo. Nuo to laiko nori miegoti ant manęs. Tik kad augant pilvukui man tas darosi sudėtinga. Kartais jam užtenka tik savo galvą padėti ant manosios. Neįsivaizduoju, kaip jis taip miega, nes aš negaliu akių sumerkt nė keliom minutėm šitaip :) Na, kaip nors bandysim taikytis prie vienas kito…

6:04 pm
rugpjūčio 19, 2015


Dudi

Narys

įrašai108

Norisi prikelti šitą temą…pagaliau ir mes pasiryžom antram vaikeliui, dar tik šešios savaitės, bet mano gavoje jau pilna visokiausių minčių kaip bus su žindymu, nes mūsų pirmagimis, kuriam jau rudenį sueis du metukai, naktimis vis dar prabunda daug kartų atsigerti pienuko. Dieną tik pietų miegui.

Prieš kelias savaites pastatėme sūnui šalia mūsų lovos jo lovytę (iki šiol miegojo su mumis), mano nuostabai jis labai ja džiaugėsi, susisodinom ten žaisliukus, gavo savo pagalvę ir antkldę, sakė miegos ten, tačiau visas grožis baigėsi kai reikėjo iš tikrųjų miegoti…liepė man gultis šalia jo. Lova didelė, aš aišku telpu, tai atsigulu pas jį pamaitinti kai naktimis pabunda. 

Šiaip miega savo lovytėje šiek tiek ramiau, ypač pietų miegas ženkliai pagerėjo, tačiau turėjau vilties, kad mažiau prabudinės naktį…deja, pabunda taip pat dažnai. Šiuo momentu esu nusiteikusi toliau maitinti, tik po truputį jam mėtyti užuomenas, kad jau nebereikia jam pienuko, sakau, gal suveiks, o jeigu ne, realiai išbandysim tandeminį žindymą. 

Būtų super jeigu kasnors dar pasidalintumėte savo istorijomis šiou klausimu, nes realių istorijų viešojoje erdvėje tikrai neitin daug.

7:34 pm
lapkričio 19, 2015


ieva

Svečias

Sveikos, laukiuosi 10 sav., o pirmagimei 1m3mėn. Tik sužinojusi, kad laukiuosi, iškart pradėjau galvoti, kad tandemu žindyti nenoriu ir pradėjau regzti planą nutraukti dabar žindymą. Beto hormonai man taip "sudėliojo", kad net nebesinori žindyt, kažkaip atgrasu darosi. Visai neblogai sekasi, po truputį, nes dukra pati pamiršta dieną apie krūtį, o naktį jau 3-čia savaitė migdau jos lovytėj pristumtoj prie mūsiškės, o kai per miegus atslenka pas mane, aš kantriai (iš pradžių n kartų per naktį, dabar jau kokius tik 2) ją perkeliu atgal. Manau, jei taip ir toliau, jau neužilgo nutrauksiu maitinimą, be sreso tiek man, tiek dukrai, tiek vyrui.

3:43 pm
gruodžio 9, 2015


silvija

Svečias

Sveikos mamos, mano sunui 1m ir 7 menesiai, iki siol ji zindziau tiek dienomis, tiek ir naktinis. Pries kelias savaites suzinojau, kad laukiuosi dvynuku ir gavau ginekologes patarima nutraukti zindyma. Dienos metu atsisakyti zindymo pavyko gan sklandziai. Tiek pietu, tiek ir nakties miegui sunus jau uzmiega be kruties, supuojamas ant keliu ir klausydamasis lopsines ar pasakos. Taciau naktinio zindymo graziai, be dideliu asaru atsisakyti nepavyksta..praejus porai ar trims valandoms po uzmigimo sunus pabunda ir reikalauja kruties, taip kartojasi kas pora valandu visa nakti, jokiems kitokiems raminimams nepasiduoda. Nenoriu traumuoti sunaus, bet nerimauju ir del nauju gyvybiu manyje, nes dvigubas nestumas laikomas rizikingu, daug daznesni persileidimai ir komplikacijos. O ir paciai norisi pailseti, issimiegoti, pasiruosti nauju gyvybiu atejimui.

Gal galite patarti, kaip paskatinti sunu atsisakyti kruties jo netrumuojant ir nevirkdant? O gal, mano situacijoje, reiketu imtis drastiskesniu priemoniu nutraukiant zindyma?

 

4:32 pm
gruodžio 9, 2015


Viola_mal

Svečias

Sveikos mamos,

Mes pienelio atsisakem lb lengvai. Berniukui buvo 2 metukai ir 2 sav. Kelis men pries pradejau pasakoti, kad kai sueis du metukai, jau busi ne leliukas, valgysi kaip ir tetis su mama toki pati maisteli, ir pan istorijas :). Ir po keliu pasakojimo men. atejus lemtingam laikui, pasakiau, kad jau atejo ta diena, kai pienelis sugedo (aplink speneli pasitepiau krienais, kad patvirtint sugedimo fakta :) ), ir po dvieju naktu pabandymu pasitikrint ar pienelis tikrai sugedo, graziai ir be asaru abu uzbaigem si etapa … Zindyma baigiau budama 3 nestumo menesyje.

Atsakyti į įrašą


Atsakyti į įrašą:
Žindymas besilaukiant

Svečio vardas (būtinas):

Svečio el. pašto adresas (būtinas):

PASTABA: Nauji įrašai turės sulaukti administratoriaus patvirtinimo

Šypsenos
Confused Cool Cry Embarassed Frown Kiss Laugh Smile Surprised Wink Yell
Cituoti ir atsakyti

Guest URL (required)

Suskaičiuokite!
Įrašykite
2 + 5
sumą:   




Apie Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai forumą

Forumo Laiko Juosta: Europe/Vilnius

Daugiausiai narių prisijungusių: 1162

Šiuo metu prisijungę:
9 Svečiai

Dabartiniai leidimų nustatymai: Topic:
1 Svečias

Forumo statistika:

Grupės:1
Forumai:5
Temos:1235
Įrašai:6901

Narystė:

Narių: 5347
Svečių: 439

1 administratorius

Daugiausiai parašę:

katiara23 – 768
magnolija – 642
Mamulė Mū – 290
Dudi – 108
Prada – 83
Lactivist – 77
kristinacl1 – 71
Brigita – 65
Raimonda28 – 61
k.juste – 59
Megaira – 54
simona_g – 52
Justė – 48
Mamute – 46
lina123 – 44

Administratoriai:Kazimieras Vitkauskas (922 Įrašai)


Be Sociable, Share!
    

    Mūsų draugai: