Jeigu skaitote anglų kalba ir turite laiko, tai čia
http://nurshable.com/2013/01/0…..stfeeding/
yra visas daug kartų papildytas sąrašas galimų priežasčių tokio jus bauginančio verksmo: pradedant galimais ausyčių uždegimais, alergijomis kažkam piene ir baigiant mamos stresu, nepatinkančiu kvapu, nekomfortiška temperatūra, pilnomis sauskelnėmis, kūdikio pervargimu ir net erzinančia televizoriaus šviesa ir pan. keisčiausiais ( mums atrodytų, o jam- ne) dalykais.
Bet kadangi jums viskas prasidėjo tik paskutiniuoju metu, o iki tol klostėsi sklandžiai, daugumą ten paminėtų, ypač pačių didžiausių baisybių apie gimdymo traumas,mastitus galime turbūt iš kart atmesti, kaip ir dantų dygimą.
Taigi lieka praktiškai vos pora, labiausia tikėtinų, o gal net ir viena, ypač kadangi minite būtent tą metą, kai ta bėda būna intensyviausia daugeliui: ogi pilvelio, konkrečiai prisikaupusių per dieną dujų bėdos. Minite, kad geria godžiai, taigi turbūt orelio prisiryja nemenkai, o kiekvieną kart pradedant žįsti virškinimo traktas gauna signalą ir sujuda, taigi vaikui ir prasideda tie nemalonūs pojūčiai. Ir jam ir jums atrodantys, kaip skausmas, bet tiesiog nemalonumas, diskomforta, tempimas, veržimas. Dėl to oro priryto ir atpila, net su didele srove jis atgal išeina, bet jei ne kas kart,pvz,, sakote, jog naktimis viskas gerai, tai nėra ko ir nerimaut ( tą vadinamą refliuksą, dar ne visai uzsivėrusį vožtuvėlį, kad maistas atgal nesukiltų, turi beveik visi, tik kai kuriems tai būna rimtesnė bėda, paprastai lydima smarkaus skausmo.
Atpiltas pienelis iš skranduko, jau spėtas apvirškinti, sutrauktas, todėl ir atrodo, kaip varškės gabaliukais. Rūgšties kvapas todėl ir jaučiasi ( toks silpnas natūralaus jogurto juk, ar ne? Nėr kažkoks neįprastai stiprus?)
O padėti tai visų pirma labiausia gali jūsų ramybė ir kantrybė ( aišku čia kad to pasiekti, pagalbos prireiks ir jums pačiai, nebent robotas esate ;) Jei pienas bėga stipria srove, pamėginkite pradžioje maitinti gulėdama ant nugaros ( vaikelis viršuje, tik apžiūrėkit, ar jo padėtis leidžia normaliai kvėpuoti ir ne visą maitinimo laiką, o tik pačioje pradžioje, kad išvengtumėte latakėlių užsikimšimo arba tiesiog atitraukite vaikelį įkišusi mažylį pirštą į burnytės kamputi ir pienui tiesiog leiskite nubėgti į rankšluostėlį) arba žindykite pusiau sėdintį, jei atpylinėja smarkiai ( tiesiog prilaikykite taip, kad šiek tiek aukščiau galvytė už pilvuką būtų, bet jis nebūtų suspaustas, ir dažniau gulinčiam ant kairiojo šonelio duokite).
O su dujomis štai ką pabandykite: persimeskite mažiuką per kelius pilvuku žemyn, jei sėdite arba klubą, jei gulite ant šono ir pasūpuokite, tuo pačiu gan energingai trindama nugarytę. Gulinčiam lenkite keliukus prie krūtinytės ( tiek, kiek nesipriešina), "minkite dviratuką". Yra visokių masažiukų vaizdinės medžiagos internete, jei dar nebandėte ieškoti. Šiluma, nešiojimai…
Bet ne viskas taip efektyviai padeda, kaip norėtume, palengvina, bet kartais, deja, viską iki galo sutvarkyti turime palikti tik laikui, bandydami tą sunkųjį periodą, tiesiog kažkaip, su mažiausiais nuostoliais, isgyventi. Svarbiausia smarkiai neišsigąskite, nors, žinau, ypač jei pirmas vaikelis, tie fontanai ir kančios didžiausios tarsi kupini klyksmai, kai niekuo negali savo angelėliui padėti, tikrai labai smarkiai sukrečia. Bet turi susiimti, neišgąsdinti vaiko dar labiau, nes jis tave stebi: ar tu supanikuoji, vadinasi reikia rimtai sunerimti ir jam, kas čia tokio siaubingo su juo dedasi, kad mama taip išsigando ir galvą pametė, ar kažkaip bandai giliai kvėpuot, ramiai kiek įmanoma bandyt vieną būdą, kitą. Kalbėti raminančius žodžius garsiai ir sau, ir jam ( nebijant išprotėjusia pasirodyt, patikėkit, tas labai padeda: taip taip ,ćia mes dabar labai į rimtą bėdą patekę, bet nesijaudinti, tiktai nesijaudinti, taip, kaip ten sakė, bandom dviratuką, aha nepatinka, na tada žiūrim, kaip žindymas nešiojant, o geriau, atrodo, puiku, atsirūgstam, na dar bandom valgyt toliau…:)
Sėkmės ir stiprybės!
P.S. Na mamos, pildykit mane, nes aš jau senukė, nieko nebepamenu, kas ten dar padeda. Va matot: užmiršit ir jūs, net per greit viską. Kitaip niekas po tokių patirčių ( kam kokie diegliai iki šešių mėn., va taip keletą vakaro valandų tęsiasi) antram sveiko proto būdamas nesiryžtų ;)