Naudotojas | Įrašas |
3:49 pm gegužės 15, 2011
| Monika
| | |
| Svečias
| |
|
|
Sveiki,
Kadangi esu didele Gerb. gydytojo Vitkausko salininke ir fane negaliu nepasipiktinti keliais "Tavo vaikas" zurnale paskelbtais straipsniais. Vienas ju psl.34-35 "Ikirybes". Kur kalbama apie ciulptukus. Konsultuoja vaiko raidos centro neurologe Laima Mikulenaite. Keli jos teiginiai:
-"Viena priezasciu,del kuriu mazylis gali ilgai ciulpti pirsta,yra pernelyg ankstyvas (pavyzdziui nuo 6 men.) arba pernelyg velyvas atjunkymas nuo ciulptuko.Arba,tarkim,kudikis neeme ciulptuko,o tevai ir nepaieskojo jam tinkamesnio (juk yra ivairiu formu). Kudikis,kuris negaus ciulptuko tam,kad butu patenkintas ciulpimo refleksas,vis tiek ieskos,ka ciulpti. Nera geras poziuris neduoti kudikiui ciulptuko del galimu sakandzio bedu.Mazam kudikiui ciulpti labai svarbu.Tai padeda jam nusiraminti,tai tarsi buvimas kartu su mama.Pirmais gyvenimo menesiais ciulptukas padeda kudikiui patenkinti ciulpimo refleksa.Kudikis,kuris pirmais gyvenimo menesiais netures ciulpimo reflekso,negales valgyti."
Kitas "idomus" straipsnis apie zindyma ir seksualuma. Kuonsultuoja psichologe psichoterapeute Ruta Baciulyte:
-" Kol mama zindo vaika,gyvena su juo tarsi susijungusi.Atjunkiusi nuo kruties suteikia jam savarnakiskuma. Kai mazylis paauga,igauna daugiau igudziu,tampa vis savarankiskesnis,tad jauciasi ir saugesnis.Tad ima nebereiketi ir mamos kruties teikiamo saugumo. Paprastai kiekviena mama sia akimirka pastebi ir atjunko nuo kruties. Taciau mama, kuriai paciai yra labai svarbus zindymo procesas, nes maitindama jaucia itin stipru rysi su savo vaiku,sia informacija nesamoningai perduoda vaikui,kuris taip pat pradeda bijoti nutraukti si rysi.Vaikui baisu,kad mama jo nemyles,o gal net paliks,kai atsisakys kruties. Kai zindoma per ilgai,saugumas virsta baime buti paliktam.
Apie treciuosius metus mazylis pradeda suvokti savo lytiskuma,ima dometis lytiniais skirtumais.Zisdamas jis turi santyki su motina,kaip su maitintoja,ir tuo paciu metu kaip su moterimi.Psichologiskai jam tai didziule nasta.Ilgai maitintas krutimi vaikas veliau gali tureti ivairiu oraliniu priklausomybiu (rukyti,gerti,vartoti narkotikus,be saiko valgyti).Tad zindyti vaika iki 4-5 metu yra tas pats,kaip pasmerkti oralinei priklausomybei ateityje. Gali buti ir taip,kad ilgai maitintas vaikas jau suauges susijaudins matydamas tik didele uzpildyta moters kruti,kaip motinos.Ir jokie kitokie seksualiniai dirgikliai gali jo nejaudinti.Jis ieskos moters butinai su didele krutine,arba vyresnes-motiniskos moters. Suauges gali nekesti moteru ir tapti donzuanu,kuo daugiau ju "uzkariauti" ir palikti. Dazniausiai mamos ilgai zindo ne mergaites,o kaip tik berniukus,tai reiskia,kad jos pacios turi bedu,nes vaikas joms tarsi pakeicia vyra.Tai ziauru ir yra vaiko tvirkinimas.Greiciausiai nesamoningas,bet vis delto…"
Tai stai kokie "perliukai" , pakomentuokit kas ka manot
|
|
12:16 pm gegužės 16, 2011
| Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
na, pirmoji reakcija – pasipiktinti, natūraliai kilo ir man. Bet kadangi tiek mūsų žindomi vaikeliai, tiek gydytojas šioje svetainėje, knygoje, savo pozityviu nusiteikimu moko tokiomis būti ir mus, pradėjau ieškoti teigiamų tokių straipsnių pusių. Ir radau – juk jie padeda mums pasirinkti, kuo pasitikėti – kokius žurnalus pirkti ar nepirkti, kokiais specialistais kliautis, ko klausytis auginant savo mažylius. Dar išsigandau, kad tai populiarus žurnalas ir informacija jame gali paveikti daugybę mamų, kurios gal neturi pakankamai kitokių žinių ar pasitikėjimo, tačiau visgi turbūt mamiškuoju instinktu reikėtų kliautis labiau ir man – tikiu, kad jis paims viršų, o baimė nėra gera emocija.
Dėl paties straipsnio turinio, tai irgi manau, kad dalis tiesos jame, kaip ir visur, yra – galbūt tikrai būna išimtinių atvejų, kai mama negali žindyti, kai dėl kažkokių priežasčių prireikia čiulptuko, ar kai ji tikrai yra pernelyg prisirišusi prie vaiko – bet tai turbūt greičiau retos išimtys. Straipsnyje nėra pateikiama jokių patikimų mokslinių duomenų ar bent jau apibendrintos patirties (jos ir negali būti – ilgas žindymas visgi yra pakankamai naujas dalykas, kad jo įtaką kažkam būtų galima tyrinėti, tiksliau egzistuojantis seniai ir įvairiose visuomenėse, bet iki šiol mokslininkų beveik netirtas, o po to tiesiog kurį laiką nepraktikuotas – žr. žindymo istoriją). Tad į psichologės nuomonę, turbūt ir reikėtų žiūrėti, tiesiog kaip į atskiro žmogaus subjektyvią nuomonę, o jau išvadas daryti remiantis savo paties protu ir širdimi. Aš asmeniškai, atsisakau patikėti, kad lytiniai iškrypėliai, psichologiškai nestabilūs žmonės – tai būtent tie, kurie buvo ilgai žindyti. Greičiau jau atvirkščiai. O visi mes, dabar ieškantys įvairiausių malonumų ir nerandantys nusiraminimo šaltinio savo viduje, galbūt būtent tokie ir esame, jog nebuvome žindyti pakankamai, nepatyrėme besąlygiškos meilės, kuri žmogui suteikia "stuburą" gyvenime ir sparnus. Laimė, kad niekada nevėlu viską pakeisti, pradėti iš pradžių. Ir išsigydyti savo žaizdas iš naujo išgyvenant vaikystę, augant kartu su savo vaikais, duodant savo mažam vidiniam vaikui to, ko jis kažkada negavo.
|
|
5:19 pm gegužės 17, 2011
| Justė
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai48 |
|
|
"Tai padeda jam nusiraminti,tai tarsi buvimas kartu su mama." Labai iškalbingas sakinys. O kodėl vaikas turi augti su "tarsi mama", o ne su mama? – paklausčiau tos neurologės. Ir dar mesčiau argumentą, kad ankstyvas "atjunkymas" (na ir terminas kalbant apie čiulptuką…) tikrai neskatina noro kažką čiulpti. Naudojomės mes retkarčiais to tuštuko paslaugomis, kai mama norėdavo pavalgyti ar atsiprausti, bet vis rečiau jo reikėdavo, o nuo 4 mėnesių nebereikia visai. Sūneliui greit 8 mėnesiai ir aš tikrai nematau jo kažkokio nerealaus poreikio čiulpti. Pirštukas burnoj atsiduria tik dantukui dygstant. O norėdamas nusiraminti mažylis glaudžiasi prie manęs, o ne prie gumos gabalo. Ir tai be galo gera mums abiems.
Apie tą antrą straipsnį iš vis neturiu komentarų…
Nepirkau šį kartą Tavo vaiko, kai internete paskaičiau, kokius vėjus ten rašo. Abejoju, ar dar kada pirksiu. Manau, neteks jie ir daugiau skaitytojų skleisdami tokias idėjas. Ir tikrai labai gaila, kad atsiras mamų, kurios jomis patikės…
|
|
1:25 am gegužės 18, 2011
| Kazimieras Vitkauskas
| | |
| Administravimas
| įrašai922 |
|
|
Pranešimas redaguotas 10:32 pm – gegužės 17, 2011 Kazimieras Vitkauskas
Mano nuomonė:
1. Apie čiulptukus:
Kaip jau esu rašęs knygoje “Nepakeičiamas kaip motinos meilė”, p.212-215, žindomam kūdikiui tai yra NEREIKALINGI DAIKTAI. Taip drįstu tvirtinti, nes ne tik dauguma mano paties vaikų (2 iš 3, II ir III) užaugo jokio čiulptuko ar tuštuko burnoje niekada nelaikę, bet ir šimtus tūkstančių metų beveik iki Kristaus žmonės sėkmingai išgyveno net neįtardami, kad kažkada jų ainiai išras gumą. Taigi aname žurnalo straipsnelyje, matyt, kalbama apie visai arba beveik našlaičius, kuriems, kad niekam netrukdytų, kažkam knieti įkišti tą „tarsi buvimas kartu su mama“ …
2. “Apie zindyma ir seksualumą“:
Žindomų Vaikų tikriausiai niekada nemačiusi, bet froidiškų kliedesių ir pasakų apie edipus prisiskaičiusi panelė su tokiomis savo jaunatviškų fantazijų/vaizdinių sukeltomis „teorijomis“ matyt yra labai paranki atitinkamus žurnalus finansuojančioms mišinių firmoms, kurios svajoja atsigriebti pelnu iš pardavimo specialiai tam sugalvotų mišinių nebežindomiems „vaikams virš metų“
|
|
12:41 pm gegužės 19, 2011
| Brigita
| | |
| Narys | įrašai65 |
|
|
Dėl čiulptukų ir pirštukų, manau, kalbėta apie "patogius" vaikus. Tikrai ne kartą teko girdėti istorijų, kaip dar gimdymo namuose patariama mamoms kuo skubiau įsigyti čiulptuką, nes "gi tu nenori būti už soskę". Aš pasiryžau atidirbti "už soskę". Žinoma, patyriau spaudimą, kad ne tik bus sunku, bet ir apskritai vaikas nuskriaustas liks. Seneliai vis gailėjosi mažulėlio, kad čiulptuko negauna. O kad pirštą čiulps, tai jau iš anksto buvau nusiteikusi. Bet nebuvo jau taip sunku, kaip įsivaizdavau, apie piršto čiulpimą net jokių minčių nėra. Aišku, neliaupsinsiu tų pirmųjų mėnesių, kai dienas leisdavau ant sofos su prie krūties prisegtu vaiku. Kai net valgydavau žindydama. Buvo sunku. Bet, tikriausiai, nebūtume taip susidraugavę, jeigu vaikelis "patogiai" gulėtų lovytėje su užkišta burna. Aš galiu įsivaizduoti, kad čiulptukas gali palengvinti gyvenimą pirmaisiais mėnesiais. Bet niekaip nesuprantu, kam jis reikalingas didesniam, kartais net vaikštančiam vaikui. Įprotis? Keliu hipotezę, kad būtent tokie "užsičiulpę" vaikai ir ieško paskui piršto, cigaretės ir t. t. Gi taip išmoksta nusiraminti, užmigti. O ką daryti tam be čiulptuko? Tenka ieškoti nusiraminimo būdo nečiulpiant.
Dėl to ilgo žindymo, tai kaip čia pateikta, atrodo, kad jau kiekvienas ilgai žindomas ir bus traumuotas. Kad kiekvienas, tai negalima sutikti. Bet ar mūsų sumišusioje visuomenėje tikrai nepasitaiko atvejų, kai mamos užtempia žindymą net jau kai vaikas nepageidauja tik tam, kad patenkintų savo psichologinius poreikius? Kad ir ta baimė būti nereikalingai? Gi ji dažna mūsų visuomenėje.
|
|
2:12 pm gegužės 25, 2011
| Mamulė Mū
| | Vilnius | |
| Narys | įrašai290 |
|
|
Dalinuosi kitos – savo mėgstamos psichologės, požiūriu ;)
http://vaikopasaulis.blogspot.com/
|
|
1:37 pm birželio 15, 2011
| Monika
| | |
| Svečias
| |
|
|
Jeigu skaitete sio menesio "Mamos zurnala", tai ka manote apie akuseres Rasos Dubinskienes pasakytas istorijas. Toks jausmas,kad be "Mano seimos akademija" tevai nebeuzaugins savo vaiku. As suprantu,kad tais keliais pavyzdziais norima ibauginti mamas,kad jos jokiu budu nesusitvarkys vienos, be armijos palydovu. Bet ar yra Lietuvoje nors vienas zurnalas tevams, kuris butu informatyvus ir tuo paciu nereklamuotu kazkokius produktus ar istaigas tevams (mazintu ju pasitikejima), bet padetu tevams, paskatintu ir padrasintu..
|
|
1:43 pm birželio 15, 2011
| Monika
| | |
| Svečias
| |
|
|
Oi, neparasiau. Puslapiai 24-25. Pavadinimas "Kad sektusi maitinti" . Haha, idomu kuo, misineliais,kuriuos ibruks atvyke "konsultantai"?! Suprantu,kad pasakyta istorija yra vienetiniai atvejai, bet kam noret juos pirst daugumai ( O mano vaikuciui pieno netruksta,maziau pora dienu valgo, ar nenugeibes ir tt?!)
|
|
8:55 pm birželio 15, 2011
| bluebird
| | |
| Narys | įrašai14 |
|
|
Sveiki!
Skaičiau tą kvailą straipsnį apie čiulptukus ir apie seksualumą, po tokių pasiskaitymų išvis neskaitau jokių žurnalų mamoms. Mano nuomonė tokia: tuos straipsnius užsako mišinukų gamintojai, kurie ir remia tokius žurnalus ir dar daug įstaigų, tokių kaip gimdymo namai ir vaikų poliklinikos. Ar pastebėjot, kiek tuose žurnaluose mišinikų reklamos, o gydytojų kabinetuose vien tik ir kaba plakatai su įvairių prekinių ženklų vaikišku maistu buteliuke, "mamos pieno pakaitalu". Pelno besivejantys "mišinukų agentai" skatina jaunas mamas manyti, jog tai geriausia jų vaikams.
Kalbant apie įvairiausio plauko kursus tėvams, ima juokas. Tuoj, turbūt, ir kvepuot oru mus pradės mokyti kad tik pinigų išluptų. Jei jau nepavyko priversti pirkti buteliukų, čiulptukų, žindukų, mišinukų ir įvairiausių arbatėlių, priverskime tėvus leisti pinigus šokių pamokėlėms nėščiosioms arba piešimo kursams besilaukiančioms, nuo kurių mūsų mažyliai užaugs, neva, laimingi, savimi pasitikintys žmonės. Vaikų auginimas vis labiau tampa kažkoks prabangus dalykas. Manau, kad vienintelė išeitis – burtis į savitarpio pagalbos grupeles ir, iškilus problemoms, padėti viena kitai patarimu, geru žodžiu ir padrąsinimu.
|
|
2:47 pm birželio 16, 2011
| Brigita
| | |
| Narys | įrašai65 |
|
|
Klausėt dėl žurnalų. Šiaip aš jų neskaitau, bet esu turėjusi kelis "Mamos žurnalo" numerius ir visai man patiko. Gal ir buvo kažkokių dalykų, su kuriais nesutikau, bet iš esmės atitiko mano pasaulėžiūrą.
Dėl kursų tėvams irgi negaliu piktintis. "Sveikos pradžios" besilaukiančiųjų kursai labai patiko ir davė daug pasitikėjimo. Čiulptukai, buteliukai ir kitokie primaitinimai buvo barami gal net labiau nei daktaro knygoje Neseniai su vyru baigėme Šeimų universitetą – viešoji įstaiga, kursai nemokami, mokomės vieni iš kitų (kaip ir norite – savitarpio pagalba).
Sutinku, kad kartais susidaro įspūdis, kad jei jau savo trimečio nenuvesi į muzikos mokyklėlę, tai jau iš jo žmogaus tikrai nebus. Bet čia aš turiu savo poziciją. Kartais ja suabejoju, bet daugiau mažiau laikausi. Visada pagalvoju, ką turi bezdžionė, augindama savo bezdžioniukus, vadinasi, ir mums tiek užtenka O visa kita – gyvenimas. Tiesiog reikia vaiką įsileisti į savo gyvenimą: nepalikti jo manieže, kai gamini valgyti, ar pas senelius, kai eini į koncertą, ir jam visko pakaks. O bendrai aš esu už mokyklėles, baseinėlius ir visa kitą. Jeigu mama gali sau tai leisti, kodėl gi ne papramogauti? Žinau vieną mamą, kuri vaikšto su kūdikiu į muzikos mokyklėlę ir atvirai pripažįsta, kad eina dėl savęs. Smagu gi ištrūkti iš namų ir pabūti su bendraminčiais
|
|