Diskusijos

Čia galite diskutuoti ir klausti su žindymu susijusiomis temomis. Visi atsakymai dalyvauja Žindymo Patarėjų KONKURSE
Prisijungęs naudotojas: Svečias Prisijungti Užsiregistruoti Nariai
Please consider registering


Pamiršote slaptažodį??

Ieškoti forumuose:


 






Wildcard naudojimas:
*    atitinka ivairaus ilgio raidžių kombinaciją
%    atitinkantys tiksliai vieną raidę

Žymų Nėra
NaudotojasĮrašas

11:25 am
balandžio 25, 2011


Vytenio mama

Svečias

Labai nuostabi knyga. Gaila neperskaiciau jos budama nescia. Buciau gerai atsimusinejus tiems, kurie man sake "Vaikas nedavalges, kam tu ji vargsa kankini"! Gerai, kad yra tokiu gydytoju kaip gerb.K.Vitkauskas ne tik Plungeje 🙂 Padejo man, o ir knyga parekomendavo. Dziaugiuosi labai labai…Aciu Jums!!! Milijona kartu ACIU!!!

9:45 pm
liepos 19, 2011


Asta

Narys

įrašai4

Užtrukau su skaitymu, bet nei per nago juodymą nesigailiu, kad ėmiausi. Tiesa, esu lankiusi žindymo kursus ir jau virš metų maitinu savo dukrytę, todėl knyga buvo kaip žinių pasitikrinimas ir pagilinimas. Galiu pasakyti, kad nuo pirmo iki paskutinio skyriaus knyga nuostabi! Viskas labai nuosekliai išdėstyta. Rodos, visos temos aptartos. Net jei kuri mama sugalvotų atsiversti ir perskaityti, tarkim, tik vieną skyrių iš knygos vidurio, ji gautų pagrindinę su sėkmingu žindymu susijusią informaciją, nes ji vis kas kiek puslapių primenama. Jei reikėtų užduoti papildomų klausimų, vargu ar ką dar sugalvočiau 🙂 Kas maloniai nustebino, kad beveik nėra nei rašybos, nei skyrybos klaidų, ko naujai išleistose knygose pasigendu.

Įdomu, kokia būtų ne taip entuziastingai žindymą palaikančių nuomonė apie knygą. Gal jos surastų daugiau kabliukų, gal joms kaip tik pritrūktų argumentų ar motyvų… Tačiau aš žaviuosi ir džiaugiuosi, kad Lietuvoje esama tokių gydytojų. Jei dirbtumėte Vilniuje, nei kiek nedvejodama pas jus užsirašyčiau. Juk taip trūksta palaikymo iš pediatrų poliklinikose… Vis mąstau padovanoti mūsų gydytojai jūsų knygą, bet bijau įžeisti, neva abejoju jos žiniomis ir pan. 🙂 Ai, dar patiko pabaigos žodis – labai įkvepia – valstybė esame MES, todėl neturime laukti kol kas nors už mus ką padarys. Pats teisingiausias požiūris. Lengviausia smerkti ir teisti… Puiku, puiku, PUIKU!!! Sveikinu su nuostabia knyga ir linkiu jums ilgų metų, kad ir toliau įkvėptumėte mamytes, o vaikučiai Lietuvoj augtų sveikučiai ir sotūs nuo paties tinkamiausio maisto ir be visokiausių tuštukų. Aš už kuo artimesnį ryšį su vaikais!!!

11:30 pm
liepos 19, 2011


Miskutis

Svečias

Ši knyga – smegenų plovimas, tik žinoma pačia pačia geriausia prasme 🙂

Besilaukdama paniškai bijojau, o kas bus jei neturėsiu pieno..  Knyga įkvepė pasitikėjimo savimi. Nors dar tik keturi mėnesiai kai žindau savo dykrytę – didžiuojuosi kieviena žindymo diena, kiekvienu pieno lašu, kurį gauna mano vaikas 🙂

Gaila, kad tokių fanatikų (vėl gi – tik gerąją prasme) ne tiek ir daug.. 
 

Ačiū Jums, Gydytojau, kad esate.

 

11:35 pm
liepos 25, 2011


Megaira

Narys

įrašai54

Mane taip "veza" si knyga, kad net kyla minciu tapti zindymo konsultante…Embarassed

11:54 pm
liepos 27, 2011


Asta

Narys

įrašai4

Aha, Megaira, aš taip pat apie tai vis pagalvoju 🙂

3:40 pm
rugsėjo 5, 2011


toma

Narys

įrašai9

Nuoširdžiausią padėką tariu gerb. gydytojui. Jūsų knyga tikrąja to žodžio prasme nereali:)))))

aš ją vadinu ŽINDYMO BIBLIJA:))) nors ją įsigijau tik prieš 3 dienas, jau daug kam rekomendavau perskaityti, nes ji atveria akis tikrajai motinystei:)))

Norėčiau palinkėti kuo didžiausios sėkmės knygos autoriui už tokią knygą bei pasiaukojimą dirbant šioje srytyje. juk nerealu, kai vyras taip gražiai kalba apie žindymą ir motinystę:))) galėtų būti žymiai daugiau tokių specialistų…

Dar kartelį dėkoju ir sėkmės Jūsų darbuose:)))))))))

1:49 pm
gruodžio 23, 2011


Elenute

Naujas narys

įrašai2

Pranešimas redaguotas 11:59 am – gruodžio 23, 2011 Elenute


Esu mama su stazu, turiu du vaikus. Pirmai dukrai 10 metu, maitinau ja pati be jokiu problemu metus ir du menesius. Antrai dukrytei vos du menesiukai ir mes jau susidurem su zindymo sunkumais, net neisivaizdavau, kad tokiu gali buti. Narsydama internete, visai netycia atradau sia svetaine ir nuoroda i knyga. Kita diena jau sia knyga laikiau savo rankose, ja man padovanojo vyras, kaip tik buvo mano gimtadienis- taigi gavau pacia geriausia dovana is visu kiek tik buvau gavusi. Nors dar ne visa ja perskaiciau, bet jau galiu pasakyti, kad man
pritruksta padekos zodziu gerbiamam K. Vitkauskui uz TOKI LOBI, kuri paliksiu savo dviem
dukrom kai didziausia vertybe, kad jos galetu naudotis, kai pacios bus
mamos.

10:50 pm
sausio 26, 2012


ute

Svečias

Gerb. gydytojau,

Ačiū Jums už nuostabią knygą!!! Kai laukiausi, perskaičiau Jūsų knygą ir supratau, kad pieno tiesiog negaliu neturėti! Tai nuostabu! Anksčiau visada galvojau, kad susilaukus vaikelio pieno neturėsiu, nes neturėjo nei mano mama, nei viena teta ir t.t. Visos bandė įtikinti, kad mūsų giminėje nei viena moteris neturėjo pienuko ir kad aš neturėsiu. Dabar jau 9 mėn kaip maitinu savo leliuka ir tęsiu iki 1 m minimum. Dėka Jūsų knygos, turiu visiems skeptikams atsakymus į visus klausimus!

Ačiū dievui nors vienas žmogus užsiimė moterų švietimu apie natūralų maitinimą Laugh. Ačiū Jums labai!!!!! Wink

5:02 pm
gegužės 8, 2012


dilila

Naujas narys

įrašai2

Pranešimas redaguotas 2:08 pm – gegužės 8, 2012 dilila


Gerb. Gydytojau,

Šį savaitgalį į mano rankas pateko Jūsų nuostabi knyga.

Šiuo metu laukiuose antrojo vaikelio. Pirmąją savo dukrą maitinau intuityviai daugiau nei 1,5 metų. Būčiau maitinusi ir ilgiau, bet aplinkinių skeptiškas požiūris privertė nutraukti maitinimą. Dabar, nors dar neperskaičiau Jūsų knygos iki galo žinau, kad savo sūnelį maitinsiu ilgiau, tiek kiek norėsis man ir Jam. Jūsų dėka būsiu tvirtesnė ir labiau pasitikėsiu savimi ir savo nuojauta. Labai ačiū Jums už tai. Darote didžiulį darbą mūsų ir mūsų mažylių labui. Sėkmės Jums ir sveikatos, Jūsų pasirinkatme kelyje

4:49 pm
rugsėjo 19, 2012


ramy

Narys

įrašai4

Aš taip pat norėčiau prisidėti prie dėkojančių būrio. Susilaukiau dukrytės, pirmom dienom buvo sunku su matinimu, ligoninėj bandė įsiūlyti mišinėlius, atsisakiau. vėliau mažytei vis pūsdavo pilvuką, buvau panikoj dėl maisto, dėl visko. Bet perskaičiau šią knygą ir kaip sakant akys atsivėrė. 🙂 Dabar kuo puikiausiai sekasi maitinti, dar būna pilvuko ožiukų, bet jie tokie reti 🙂 ir viskas todėl, kad vadovaujuosi autoriaus patarimais valgyti taip kaip valgiau (mano racione daug daug vaisių ir daržovių), o ne klausyti ligoninės patarimų (tik virtas maistas, košės ir t.t.). ir aš pati laiminga, kad maitinuosi kaip įpratus 🙂 dar kartą labai AČIŪ. Šią knygą derėtų įtraukti į privalomų perskaityti visoms nėštukėms sąrašą 🙂

5:17 pm
sausio 27, 2013


PapuosaluSlenis

Naujas narys

įrašai1

Dėkojame. Tikrai puiki knyga! 🙂

http://www.papuosaluslenis.lt/ – nauja papuošalų parduotuvė internete , kurioje rasite įvairiausių stilingų bei madingų papuošalų.

11:39 am
sausio 30, 2013


INGA

Svečias

Gerb., gydytojau,

Dekoju Jums už nuostabią knygą
"Kūdikio žindymas". Likau sužavėta. Visiškai pakeičiau nuomonę apie žindymą. Taip pat atsakėt į daug klausimų
susijusių su mano vaikyste.

7:56 am
vasario 22, 2013


noelija

Svečias

Sveiki,
perskaičiau Jūsų knygą ir negalėjau likti abejinga. Tai viena
iš geriausių knygų, kurių esu skaičiusi. Auginu jau tuoj 1 metukų
būsiančią dukrytę. Tai mano pirmas vaikas, todėl viskas buvo neaišku,
visko bijojau… Dar gimė 36 sav., neišnešiota, ją prie savęs pirmą kart
gydytojai leido priglausti tik 3 dieną.. buvo sunku, bet esamė sveikos,
linksmos, itin aktyvios ir vis dar žindome krūtį, kaip pagrindinį
maistą. Žinda gerai ir noriai, naktį mane vis dar pasižadina daug kartų,
net nebeskaičiuoju, bet apie 5-6 kartus. Neatsibunda, tiesiog
prisiglausti nori. Kadangi miegame kartu, tai neturim jokių probelmų.
Bet visa šita taip ramiai dabar galiu papasakoti, tik perskaičiusi Jūsų
šią nuostabią knygą "Nepakeičiamas kaip motinos meilė", nes iki tol, vis
galvojau, kad nenormalu, kad mano mergytė, taip dažnai žinda.
nenormalu, kad miega kartu. nenormalu, kad mažai valgo papilomo maisto
ir visada kai gali rinktis – renkas pirma krūtį ir daug nenormalumų
buvau įžvelgusi. Neturiu artimųjų su gražia patirtimi, tik tokių
patarėjų, kaip: "tik neišprotėk tiek ilgai maitindama!" "tik jau
neįsileisk vaiko į savo lovą, nes čia jau tas pats kaip ant galvos
užlipti", "ji tik tiek tesuvalgo košės???????? – mažinkite maitinimų
skaičių krūtimi" ir pan… todėl labai džiaugiuosi, kai kaimynė pasiūlė
paskaityti Jūsų knygą. pasidarė ramu, viskas aišku ir labiausiai
turėčiau padėkoti Jums už tą suteikiamą ramumą, pasitikėjimą savimi,
drąsumą, perskaičius šią knygą. Ir dar vienas smagus pastebėjimas.
Dukrytė vienu metu naktimis buvo pradėjusi miegoti itin negamiai, buvo
irzli, atsibusdavo labai dažnai, verkdavo, atrodydavo kaip košmarus
sapnuodama, ir taip be paliavos. kreipėmės į medikus. Šeimos gydytojas
nukreipė į Santariškes pas pediatrus konsultacijai. šie siuntė pas
neurologus. ten galvos ehoskopiją darė, daug visokių tyrimų, analizavo
ir kadangi nieko nerado, atsakymas buvo toks: "jūsų toks vaikas". Tada
skaičiau Jūsų knygą ir priėjau prie skyriaus: "kava ir šokoladas". Ir
ten sužinojau, kad valgant daug šokolado (tuo metu buvo laikotarpis, kai
su vyru vakarais po plytelę šokolado sugvildendavome :)), vaikui per
piena persiduoda kofeinas, todėl gali neramus būti. Nutraukiau valgyti
šokoladą ir baigėsi visi košmarai ir neramus miegas! Ačiū Jums dar
kartą! Jei ne Jūs turbūt ir iki šiol miegotume neramiai ir galvotume,
kad čia mano toks vaikas.. 🙂

3:34 pm
rugpjūčio 20, 2013


Indrė A.

Naujas narys

įrašai1

Pranešimas redaguotas 12:39 pm – rugpjūčio 20, 2013 Indrė A.


Sveiki, prie gražių padėkų prisidėsiu ir aš. Pacituosiu savo laišką.

Šiuo metu laukiuosi pirmagimio. Labai daug skaitau

ir domiuosi viskuo, kas susiję su nėštumu, gimdymu, naujagimio priežiūra

ir auginimu. Tačiau tarp visos gausios informacijos pasigedau daugiau

žinių apie žindymą, nors galiu prisipažinti – nedaug jos ir ieškojau.

Visgi, jau nuo nėštumo pradžios buvau nusiteikusi savo mažylį maitinti

pati, nors žinių apie tai beveik neturėjau. Juk mano mama manęs

nemaitino, nes pienas bėgo su krauju, anyta taip pat nežindė savo dviejų

sūnų (tam tarpe ir mano vyro), nes ,,neturėjo pieno". Tad artimoje

aplinkoje nebuvo galimybių sukaupti teisingų žinių. Vis galvojau, kad

pagimdžiusi galėsiu iš karto glausti vaikutį prie savęs, o jeigu kas -

sulauksiu pagalbos iš ligoninės personalo. Tačiau ir čia nusivyliau

beskaitydama moterų komentarus, kurios skundėsi, jog mūsų ligoninėse

būtą sesučių ir gydytojų, kurie labai nenoriai padeda ir pamoko naujai

,,iškeptas'' mamas, o labiausiai stebino tai, kad iš karto po gimimo

mažyliai išnešami, perrengiami ir po kiek laiko atnešami mamoms

,,gražiai supakuoti", nors jau visi žino, jog naujagimis turi būti

padėtas motinai ant krūtinės ir paliktas ilgesniam laikui apsiprasti,

susipažinti ir galų gale – pirmą kartą pažįsti.

Dėl žinių stokos apie visą natūralaus maitinimo procesą, ėmiau po

truputį pirkti čiulptukus ir buteliukus, manydama, kad tikrai prireiks.

Bent retkarčiais. Juk nežinojau kuo jie gali būti kenksmingi, o

anaiptol, iš aplinkinių pasakojimų (mamų, tetų) supratau, kad be jų

greičiausiai neapsieisiu…

Tačiau. Vieną dieną į mano rankas (labai netikėtai) pateko Jūsų

knyga ,,Kūdikio žindymas". Beskaitydama ne kartą stebėjausi ir

linkčiojau galvą, atradau daugybę atsakymų į klausimus, kurie kilo tik

atsivertus Jūsų knygą. Supratau kodėl nei mama, nei anyta nesugebėjo

žindyti, kodėl vaikystėje vis sirgau ir netgi dėl kokių priežasčių

išsivystė žandikaulio problemos, kuomet apatiniai dantys dengė

viršutinius ir t.t. Viską įtakojo tai, kad niekada neragavau motinos

pieno ir nuolat būdavau su čiulptuku. Nustebau, kiek daug problemų gali

sukelti mišinukai ir kaip stipriai skiriasi žmogaus ir karvės pienas, iš

kurio šie gaminami. Taip pat pasibaisėjau tuo, kaip buvo anksčiau

elgiamasi su mažyliais: kuo mažiau laikyti ant rankų, kuo rečiau

glausti, maitinti pagal formules, nereaguoti, kai verkia ir pan., o

svarbiausia – kuo mažiau žindyti arba išvis to nedaryti. Labiausiai

sukrėtė istorija, kai anyta uždraudė marčiai maitinti savo pienu mažylį,

o šis dėl komplikacijų atsidūrė ligoninėje – kažkas baisaus. O viskas

juk vyko dar visai neseniai…

Versdama paskutinius knygos puslapius supratau, kad man visiškai

nereikia tų čiulptukų ir buteliukų, kuriuos pirkau, kad visiškai nenoriu

girdėti iš aplinkinių komentarų, kad galiu neturėti pieno ar nuolat

glausdama savo kūdikį prie savęs – jį išlepinsiu. Dabar žinau, jog turiu

pilną teisę po gimdymo pareikalauti (jei tai bus nevykdoma), kad

vaikutis būtų padėtas man ant krūtinės ir paliktas bent kelioms

valandoms su manimi ir tai, kad motinos pienas vaikui yra nepakeičiamas

gyvybės šaltinis, kurio negali atstoti jokie dirbtiniai mišiniai ar

kitas maistas. Dabar esu šimtu procentu tikra, kad galėsiu nuo pat pirmų

valandų, savo stebuklėliui suteikti tai, ko jam labiausiai reikės. Esu

tikra, kad sugebėsiu būti mylinti ir atsidavusi mama.

 

Taigi išliejusi viską, kas susikaupė
 

perskaičius Jūsų knygą, noriu labai padėkoti už tokį informatyvų, šiltą

ir įdomų leidinį. Visos būsimos ir netgi esamos mamos, turėtų

perskaityti šią knygą. Drįsčiau teigti, jog Jūsų knyga daugumai moterų

padėtų apsispręsti žindyti savo mažylius pačioms ir kuo ilgiau. Juk

dauguma, kaip ir aš iki šiol, turi sukaupusios neteisingos informacijos

arba jos išvis neturi. Nežino, kokią neaprėpiamą naudą vaikui ir mamai

suteikia žindymo procesas. Kaip artimai ir glaudžiai tuomet siejasi du

žmonės.

Reikia keisti visuomenės požiūrį į natūralų maitinimą, kad

jaunos mamos nebijotų ir norėtų žindyti, o Jūsų knyga tam puikiai

pasitarnauja. Savo ruožtu ir aš prisidėsiu prie viso šio gražaus

proceso, ,,Kūdikio žindymą" perleisdama per kitų, būsimų mamų rankas,

taip tikėdamasi, kad su laiku visos moterys supras, jog ,,Kūdikio

žindymas nepakeičiamas kaip motinos meilė,,. Ačiū Jums.

 

Be to, prieš gerą savaitę vėl su anyta aptarėm mano nėštumą ir gimdymą. Išėjo kalba apie žindymą. Ir ką Jūs manote? Kai pasakiau, kad aš maitinsiu pati, anyta atšovė: ,,Žiūrėk, kad tik pieno turėtum". Taip tik dar kartą įsitikinau, kokia prasta situacija buvo prieš daugiau nei 20 metų, ir kaip nemaloniai nuteikia tokie pasakymai. Tad labai svarbu neklausyti ir negirdėti tokių komentarų, o svarbiausia – nepritaikyti jų sau. Dėl to labai šaunu, kai yra tikrų šaltinių, iš kurių galima semtis patirties ir žinių, kurios mums padės pasiekti to, ko norime, o ne sukels abejones ir privers nerimauti. Taigi ši knyga – Kūdikio zindymas, ir yra tas šviesos šaltinis, kuris turėtų gulėti kiekvienos mamos knygų lentynoje.

11:14 am
spalio 3, 2013


Jolita-Liepa

Naujas narys

įrašai1

Noriu padėkoti Jums už nuostabią knygą. Tiesą pasakius, kai kurias vietas skaitydama apsiverkiau, rašote su tokia meile… O mūsų mažylę Jūsų knyga išgelbėjo nuo mišinuko, kažką "atkabino" smegenyse, kai pirmomis savaitėmis atrodė, jog trūksta pienuko, o maitinti krūtimi labai norėjau.. Žinot, kaip sunku, kai tenka nusivilti, jog negali duoti brangiausiam žmogučiui kas geriausia… Glaudžiau mažylę prie krūties dažniau, stebėjau kad teisingai apžiotų krūtį, ir viskas susitvarkė 🙂 Dabar maitinu krūtimi jau šeštą mėnesį 🙂 Ačiū Jums labai.

9:33 pm
gruodžio 11, 2013


Egle G.

Narys

įrašai7

Galiu tik patvirtinti visus gražius atsiliepimus – tai pati naudingiausia knyga apie žindymą, kokią teko skaityti: viskas išsamiai ir paeiliui išdėstyta, paaiškintos ir priežastys, ir pasekmės tiek žindymo, tiek nežindymo, tiek netaisyklingo žindymo. Asmeniškai man, sakyčiau, padėjo išvengti mastito, kai užsikimšo latakėlis (susidarė "guzas"), mat jei nebūčiau skaičiusi, kad reikia masažuoti ir tik nenustoti žindyti iš tos krūties, tikrai nebūčiau kentusi (tiek "masažas", tiek žindymas buvo skausmingi, bet tetruko vieną dieną), dėl ko tikriausiai būčiau tik "meškos paslaugą" sau padariusi… Prisipažinsiu, perskaičiau dar ne visą knygą, bet visa informacija joje susikirstyta labai patogiai, tad atsivertus turinį lengva rasti tai, ko tau tuo metu reikia, kas leidžia ir tinginiukėms šiek tiek "pagudrauti"… Embarassed

AČIŪ Jums, gerb. Daktare Vitkauskai!

11:37 pm
kovo 3, 2014


Aida R.

Svečias

Knyga į rankas papuolė labai natūraliai. Domino viskas kas susiję su gimdymu, bendravimu su dar pilvelyje esančiu vaikučiu, jo priežiūra tik gimus, na ir maitinimu. Supratau, kad viskam pasiruošti reikia kompetentingų žinių iš specialistų lūpų, todėl ėjau į Šiauliuose rengiamus kursus "Žingsnis po žingsnio". Jeigu nėštumo metu būčiau gyvenusi Vilniuje, turbūt būčiau lankiusi daugiau ir ilgiau trunkančių kursų. Gyvenu Naujojoje Akmenėje, todėl užteko to, ką siūlė Šiaulių apskritis, na ir žinoma patikimos knygos 🙂 būtent "žingsnis po žingsnio" kursus vedusi akušerė Alma paklausta kokią literatūrą skaityti apie žindymą nurodė Jūsų knygą. Buvo labai gera nesukti galvos knygyne prie įvairiausios su kūdikio žindymu susijusios literatūros. Nors mano šeimoje mama ir sesė medikės, mama pasakodama apie mano ir sesių žindymą vis akcentuodavo, kad ji "neturėjo pieno", "pienas greitai baigdavosi","tave dar maitinau ilgai – tris mėnesius", o sesė nelabai matė būtinybės pakalbėti su manimi žindymo tema, tik jau gimus vaikeliui klausė kiek ilgai ketinu žindyti ir kraipė galvą kai atsakiau, kad tiek kiek kūdikis norės. Kita sesė pasakojo, kad Prancūzijoje moterys težindo 3 mėnesius, nes reikia grįžti į darbą, o va vaikai vis tiek užauga..

Taip tik įsitikinau, kad Jūsų knygą tikrai būtų pravartu perskaityti ir medikams, nebūtinai pediatrams, būsimoms močiūtėms ir tetoms. Mama paprasčiausiai neatnaujino žinių apie žindymą, nes nebereikėjo, kaip jau jos laikais buvo, taip jau buvo. Na o sesuo žino, kad reikia žindyti, bet turbūt tik iki tam tikro jau "pakankamo" laiko, t.y. kol estetiškai atrodo, kol vaikas dar nebėgioja ir pan.

Tiesiog noriu padėkoti Jūsų knygai, kad ji patvirtino ir dar sustiprino mano pozicijas ilgai trunkančiame žindyme, kad žinau jog bet kokia kitokia nuomonė, kad ir pačių artimiausių žmonių, manęs neišmuš iš vėžių ir aš vadovausiuos savo galva, kurioje yra Jūsų pateikti argumentai ir faktai ilgo žindymo naudai, PSO rekomendacijos, mokslinių tyrimų išvados ir galų gale savo intuicija, širdimi, kuri visada jaus kas vaikučiui yra geriausiai. Žinau, kad mano sesės ir draugės besilaukdamos iš manęs dovanų gaus Jūsų knygą, tikiuosi, kad vis daugiau mamų suvoks kokią atsakomybę jos neša žindydamos kūdikius ir mažiau šiame jautriame, natūraliame procese vyraus mados, smerkimo, neargumentuotų patarimų, patogesnio gyvenimo siekio vėjai. Man patinka pūsti prieš tokius vėjus gerai "apsiginklavusiai"  🙂 Ačiū už žinias 🙂

9:30 am
kovo 17, 2014


Simona

Svečias

Noriu Jums padėkoti už nuostabiausią knygą mano ir mano šeimos gyvenime, padėjusią ne tik sėkmingai žindyti sūnų iki 2 metų  3 mėnesių, bet ir suformavusią požiūrį į vaiko poreikius, paskatinusią atidumą, prieraišumą ir dėmesį. Jūsų knyga netgi įkvepia dalintis patirtimi ir nuolat pasakoti, skleisti perskaitytas žinias ir stengtis padėti bet kuriai būsimai mamai kuo ilgiau ir sėkmingiau žindyti.

7:17 pm
spalio 14, 2014


Karolina

Svečias

Gerbiamas gydytojau Kazimierai, 

Esu labai dėkinga už šią nuostabią knygą! Tik Jos dėka aš žindau savo mergyte! Jūs suteikėt pasitikėjimo savimi, kad galiu ir kad maitinsiu! Mano aplinkoje beveik 3mėn. žindymo yra labai daug, o man tai tik menka, bet naudinga pradžia! Jeigu nebūčiau perskaičiusi šios knygos, nemanau, kad būčiau ir tą "menką" laiką išmaitinus. Jūsų dėka aš neklausau "močiučių pasakų" ir toliau esu pasiruošus tęsti tai, kam mane sukūrė Dievas – suteikti geriausia ką galiu savo vaikui! Labai labai ačiū Jums, už Jūsų "neužmušama" įtikinimą, kad visos gali maitint. Manau, tam reikia didelio noro ir atidžiai perskaityti Jūsų knygą! 🙂 Ačiū!!! Esu begalo laiminga, kad darau tai, kas anksčiau maniau bus neįmanoma ("dėka" aplinkinių).

Tegul saugo Jus Dievas!!!

12:51 am
liepos 21, 2015


Ernesta

Svečias

Si knyga,tai mano drauge ir mokytoja,kuria pradejau skaityti besilaukdama savo stebuklelio. Kiek graziu vakaru kartu praleista,o kiek vertingu minciu pabreztu piestuku:)Ir dabar dar karts nuo karto uzmetu aki.Labai norejau pati maitinti savo kudiki,taigi daug ka suzinojau,ismokau,pasisemiau ziniu.Puikiai pasiruosiau sunkiai pradziai apie kuria net nesapnavau:) Dabar galiu drasiai pasakyti,kad jei ne si knyga,tai greiciausiai buciau ir nemaitinusi,nes mama sake viena,mociute kita,anyta ir drauge dar kita…Svarbiausia,kad as turejau savo tiksla-maitinti savo kudiki.Ir dabar galiu pasakyti,kad didziuojuosi savimi,nes iveikiau visus sunkumus ir maitinu savo kudiki 6 menesius ir dar neketinu sustoti.Aciu tariu gydytojui uz tokia silta ir issamia knyga.Rekomenduoju visoms esamoms ir busimoms mamytems:)

Žymų Nėra
Atsakyti į įrašą


Atsakyti į įrašą:
Atsiliepimai apie knygą

Svečio vardas (būtinas):

Svečio el. pašto adresas (būtinas):

PASTABA: Nauji įrašai turės sulaukti administratoriaus patvirtinimo

Šypsenos
Confused Cool Cry Embarassed Frown Kiss Laugh Smile Surprised Wink Yell
Cituoti ir atsakyti

Guest URL (required)

Suskaičiuokite!
Įrašykite
1 + 11
sumą:   




Apie Kūdikių žindymas: teorija, praktika ir patarimai forumą

Forumo Laiko Juosta: Europe/Vilnius

Daugiausiai narių prisijungusių: 58

Šiuo metu prisijungę:
12 Svečiai

Dabartiniai leidimų nustatymai: Topic:
1 Svečias

Forumo statistika:

Grupės:1
Forumai:5
Temos:1233
Įrašai:6892

Narystė:

Narių: 5455
Svečių: 436

1 administratorius

Daugiausiai parašę:

katiara23 – 768
magnolija – 642
Mamulė Mū – 290
Dudi – 108
Prada – 83
Lactivist – 77
kristinacl1 – 71
Brigita – 65
Raimonda28 – 61
k.juste – 59
Megaira – 54
simona_g – 52
Justė – 48
Mamute – 46
lina123 – 44

Administratoriai:Kazimieras Vitkauskas (921 Įrašai)


Be Sociable, Share!
    

    Mūsų draugai: